Rezultatai

HALIČO KUNIGAIKŠČIO DANIELIAUS KARŪNOS REKONSTRUKCIJA

Gegužės 19-20 d. vienoje iš Zoločevo pilies (Золочів; 60 km nuo Lvovo) salių buvo galima pamatyti Haličo kunigaikščio Danieliaus karūnos rekonstrukciją. Šis Mindaugo amžininkas ir priešininkas, Tautvilo ir Gedvydo sesers vyras, 1253–1254 m. sandūroje Drohičine vainikavosi iš popiežiaus Inocento IV gauta karaliaus karūna.

Bandydami rekonstruoti Danieliaus karūnos pirmavaizdį, Ukrainos istorikai įvairiuose archyvuose dirbo beveik 15 metų. Tačiau neradus Venecijos juvelyrų sukurtos originalios karūnos, rekonstruojamosios karūnos šaltiniu tapo šio kunigaikščio anūko Jurgio I (Юрій I Львович) XIV a. pr. antspaudas, kuriame jis pavaizduotas su karūna.

Ši sukurta Danieliaus auksinė karūna su daugiau kaip 100 brangakmenių sveria 3,5 kg ir įvertinama 1 mln. grivnų.

Haličo kunigaikščio Danieliaus rekonstruota karūna. ZAXID.NET

Daugiau žr.:
Корону Данила Галицького можна побачити у Золочівському замку (Львівський портал);

Історики та ювеліри відтворили корону Данила Галицького (ZAXID.NET);

Корону Галицкого некому охранять. Шедевр ценой в 1 миллион гривен лишь два дня показывали зрителям (СЕГОДНЯ).

Корона князя Данила уже в Золочеве (Музеи Украины)

RADVILŲ PORTRETAI

Gegužės viduryje Baltarusijos spaudoje pranešta, kad Radvilų kolekcijos portretai, dabar esantys Lenkijoje, atstačius Nesvyžiaus rūmus bus perduoti kaip depozitai Baltarusijai. Jie turėtų būti eksponuojami Nesvyžiaus rūmų korpuse, kur dar prieš šimtą metų buvo Radvilų biblioteka.

Šis sprendimas buvo priimtas bendrame Baltarusijos ir Lenkijos komisijų posėdyje Poznanėje.

Daugiau žr.:
Портреты коронованных особ. Удастся ли возродить знаменитую Несвижскую картинную галерею Радзивиллов? (Беларусь Сегодня)

MINSKE PAMINĖTA GEGUŽĖS 3–IOSIOS KONSTITUCIJA

Lietuvos Respublikos ambasadoje Baltarusijoje gegužės 13 d. buvo paminėta 1791 m. gegužės 3–iosios Konstitucija. Ambasada organizavo „apskritojo stalo“ diskusiją, kurioje dalyvavo Lietuvos ir Baltarusijos istorikai bei žurnalistai.

Lietuvai atstovavo dr. Eligijus Raila (VU Istorijos fakultetas), dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė (Lietuvos Istorijos institutas), filosofas Vytautas Ališauskas. Baltarusijos istorikų pozicijas išsakė Jevgenijus Aniščenka (Nacionalinis Baltarusijos istorijos archyvas), Ivanas Saverčanka (Baltarusijos MA Literatūros institutas), Andrejus Radaman (Baltarusijos Vidaus reikalų ministerijos akademija), Timofejus Akudovič (Europos Humanitarinis Universitetas) ir rašytojas bei istorikas Vladimiras Arlov.

Pagal LR ambasados Baltarusijoje ir TUT.BY informaciją

PARODA „SLUCKO JUOSTOS“

Minske Nacionaliniame dailės muziejuje gegužės 5 d. buvo atidaryta garsiųjų Slucko juostų – vienų iš LDK paveldo aukso fondo daiktų – paroda. Ji veiks beveik visus metus.

Parodoje eksponuojamos 8 Slucko juostos iš Maskvos Istorijos muziejaus, 2 juostų fragmentai iš Nacionalinio dailės muziejaus (Minskas), o taip pat bajorų Juozapo Zavišos (po 1736 m.), Juozapo Žagelio (XVIII a. pab.- XIX a. pr.) ir Tado Bogdanavičiaus (1891) portretai, kuriuose pavaizduotos Slucko juostos kaip sarmatiško kostiumo dalis.

Daugiau žr.:
Возвращение златотканых чудес (Беларусь Сегодня)
Слуцкія паясы (Нацыянальны мастацкі музей Рэспублікі Беларусь)

K. BUCHOWSKIO PASKAITA „LIETUVOS MITAI LENKŲ SĄMONĖJE“

Gegužės 7–9 d. Olštyne vyko renginiai, susiję su Lietuva. W. Kętrzyński vardo Mokslo tyrimų instituto Rytų tyrimų centre įvyko susitikimas su žinomu Balstogės universiteto istoriku hab. dr. Krzysztof Buchowski. Jis parašęs keletą monografijų ir straipsnių, skirtų Lietuvos ir Lenkijos XIX-XX a. santykių problematikai (naujausia kn. - Litwomani i polonizatorzy. Mity, wzajemne postrzeganie i stereotypy w stosunkach polsko-litewskich w pierwszej połowie XX wieku. Białystok, 2006).

Olštyne Buchowski skaitė paskaitą „Lietuvos mitai lenkų sąmonėje“. Paskaitoje buvo apžvelgti Lenkijos visuomenėje vyraujantys mitai apie Lietuvą, kurie buvo kuriami amžių tėkmėje lenkų istorikų darbuose, poezijoje ir prozoje.

Pagal LR ambasados Lenkijoje informaciją

PARODA, SKIRTA PRANCIŠKAUS SMUGLEVIČIAUS 200-OSIOMS MIRTIES METINĖMS

Internetinis parodos puslapis: www.zlotydom.mnw.art.pl

Nacionaliniame muziejuje Varšuvoje gegužės 6 d. atidaryta paroda „Nerono Aukso Namai“ (Złoty Dom Nerona), skirta 200-osioms Pranciškaus Smuglevičiaus (1745-1807) mirties metinėms paminėti. Paroda veiks iki liepos 13 d.

DIDŽIAJAME NAUGARDE „LIETUVOS ISTORIJOS“ PRISTATYMAS

Gegužės 27 – biželio 3 dienomis Didžiojo Naugardo (Великий Новгород) gyventojams buvo pristatyti Lietuvos kultūra ir verslas. Tai – ketvirtą kartą organizuojamas pristatymų ciklas „Langas į Lietuvą“ („Окно в Литву“). Vienas svarbiausių jo renginių – profesoriaus Edvardo Gudavičiaus knygos „Lietuvos istorija: nuo seniausių laikų iki 1569 m.“ rusų kalba pristatymas.

„Langas į Lietuvą“ organizuoja LR kultūros atašė Rusijos Federacijoje kartu su LR ambasada Rusijos Federacijoje, LR generalinis konsulatas Sankt-Peterburge, Lietuvos institutas, Naugardo apskrities administracija.

Pagal LR URM, LR ambasados Rusijos Federacijoje ir vakarai.us informaciją.

XV AMŽIAUS RADINIAI DIDŽIAJAME NAUGARDE

Gegužės mėn. Naugardo archeologai atrado XV a. vidurio 25 sidabrinių monetų lobį. Šios monetos buvo kaldinamos Naugarde 1440-1450 m. Tai - pirmasis lobis, kuriame buvo vien tik Naugardo pinigai. Per 75 metus archeologai rado tik šešis panašius lobius.

Naugardas garsėja randamais laiškais, rašytais beržo tošyje. Gegužės mėnesį atrasta 1001-oji tokia beržo tošis Naugardo apskrityje ir 962-oji – Didžiajame Naugarde (pirmasis beržo tošies laiškas rastas 1951 m.). Radinį sudaro dvi beržo tošies dalys, kurios datuojamos XV a. Laiške vienas naugardietis praneša, kad nori sugauti šieno vagis ir juos nubausti.