Rezultatai

TV laidų ciklas “Amžių šešėliuose” - tai istorinės kultūros debatų laida, nagrinėjanti visuomenės vertybių permainas, ieškanti pilietinės visuomenės užuomazgų Lietuvos istorijoje.

Laida buvo orientuota pristatyti visuomenei fundamentalius naujausius istorijos mokslo atradimus, idėjas ir koncepcijas. Antra vertus laidoje siekta formuluoti naujus klausimus tyrėjams. Šiais abiem aspektais siekta aktyviai dalyvauti formuojant šiuolaikinį istorinės kultūros diskursą, visuomenės istorinę savimonę ir tautinę tapatybę. Laida istorijos metodologijos požiūriu orientavosi į vadinamąsias „Atmintis vietų“ (Pierre Nora „lieu de mémoire“; Étienne François, Hagen Schulze „Erinnerungsort“) koncepcijas.

2008 m. rudenį „Amžių šešėliai“ pradėjo Lietuvos Tūkstantmečiui (Millennium Lithuaniae) skirtų laidų ciklą, kuriame pristatyti archeologiniai ir istoriniai žvilgsniai į 1009-uosius, Millenniumo idėjos genezė ir prasmė bei strategijos, iškiliausių atskirų kultūros sričių Tūkstantmečio istorijos ir paveldo fenomenai.

“Amžių šešėliuose” pradėti kurti 2005 m. Iki 2009 m. sukurta 116 laidų. Laidos vienas iš kūrėjų ir vedėjas prof. Alfredas Bumblauskas, žurnalistė Inga Berulienė. Laida rodyta pirmadieniais, 19.45 val. per LTV2.

2006 metais laidų konkurse „Pragiedruliai“ laidos „Amžių šešėliuose“ kūrybinė grupė apdovanota specialiu prizu „Už istorinės savimonės gilinimą“.

Šioje skiltyje pateikiamas 15 aktualiausių laidų sąrašas:

1. “Ką mes atsimename apie Rusiją, ką Rusija - apie Lietuvą?”   2. “Lenkijos nepriklausomybės diena”   3. “Latvijos nepriklausomybė”   4. “Ukrainos nepriklausomybė”   5. “Estijos nepriklausomybė. Ar estai mus lenkia?”   6. “Baltarusijos nepriklausomybė. Baltarusių paveldas”   7. “Ar Ukraina - Lietuvos geopolitinis prioritetas?”   8. “Kokio regiono centras buvo ir yra Lietuva?”   9. “Ar Rusija - Lietuvos geopolitinė grėsmė?”   10. “Ar reikia švęsti Gegužės 3-ąją?”   11. “Ar Šv. tik Kazimieras?”   12. “Krokuva - Lvovas - Vilnius: kaimynai ar giminės?”   13. “Lietuvos rusai ir LDK paveldas”   14. “Lietuvos paveldas svetur”   15. “J.Pilsudskis - žemaitis”

Šiuolaikinėje mokslinėje istorijos tyrimų perspektyvoje ne menką vietą užima istorinės kultūros bei istorinės sąmonės procesų tyrimai. Šių sričių tyrinėtojams aktualesnėmis tampa istoriografinės refleksijos visuomenėje, o ne akademizuota mokslinė prieiga (pvz. monumentalios studijos, moksliniai straipsniai). Tad istorinės kultūros tyrinėtojų pagrindiniais taikikliais tampa grožinė literatūra, vaidybiniai ir dokumentiniai filmai, monumentalios (paminklai, paminklinės lentos) ir toponiminės (gatvių pavadinimai) formos, kuriomis remiantis rekonstruojama visuomenės istorinė sąmonė, joje slypintys stereotipai. Negana to esama ir inovatyvių mokslinių žanrų formavimųsi, artimų tiek plačiajai visuomenei, tiek akademinei bendruomenei (pvz., TV laida “Būtovės slėpiniai”). Atsižvelgiant į tai šioje skiltyje pateikiami reprezentatyviausi istorinės kultūros bei naujų mokslinių žanrų pavyzdžiai, susiję su LDK istorija.

Irena Šutinienė. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldo reikšmės populiariosiose tautinio naratyvo interpretacijose // Lietuvos istorijos studijos, 2008, Nr. 21;

Irena Šutinienė. Tautos istorijos simboliai Lietuvos gyventojų tautinėje vaizduotėje: herojų įvaizdžiai ir jų kaita // Sociologija. Mintis ir veiksmas 2009/1 (24);

Irena Šutinienė. Socialinė atmintis ir šiuolaikinė lietuvių tautinė tapatybė

Rūta Šermukšnytė. Lietuvos istorija dokumentiniame kine ir televizijoje. Diskurso konstravimo ypatybės // Lietuvos istorijos studijos, 2004, Nr. 14, p. 116–119;

Rūta Šermukšnytė. Tautos atminties vaizdai: vizualinis XX amžiaus Lietuvos istorijos stereotipizavimas Lietuvos dokumentikoje // Lietuvos istorijos studijos, 2005, Nr. 15, p. 81-89;