Rezultatai

Projektu „Architektūrinis ir istorinis LDK paveldas: pilys, rezidencijos, šventyklos Gardino srityje“ IAA pradėjo formuoti “idealiąją” kolekciją “LDK pilys, rezidencijos ir šventyklos”. Šiandien padarytos  ne tik šios srities panoraminės nuotraukos, bet ir dalies LDK paveldo objektų Bresto, Minsko, Vitebsko srityse.

Panoraminių nuotraukų autorius – fotografas Kostas Šukevičius; aprašų tekstus paruošė Dalia Vitkauskaitė.

Panoramos matomos su QuickTime. Nemokamai QuickTime grotuvą galite atsisiųsti iš čia.

Interaktyvus žemėlapis su Baltarusijos panoraminėmis nuotraukomis (spausti čia).

GARDINO SRITIS 

Astravo raj.

Didžiosios Berastavicos raj.

Yvijos raj.

Kareličių raj.

Lydos raj.

Mastų raj.

Naugarduko raj.

Slanimo raj.

Smurgainių raj.

Ščiutino raj.

Varanavo raj.

Zelvos raj.

Zietelos raj.

BRESTO SRITIS

Baranovičių raj.

Pinsko raj.

Pružanų raj.

MINSKO SRITIS

Klecko raj.

Medilo raj.

Minsko raj.

Nesvyžiaus raj.

Stolbcų raj.

Vilejkos raj.

Voložino raj.

VITEBSKO SRITIS

Gluboko raj.

Oršos raj.

Pastovių raj.

Polocko raj.

Šarkovščinos raj.

Vitebsko raj.

Istorinės atminties akademijos vykdomas projektas „Baltarusijos rinkiniai: tapyba ir skulptūra“ - dalis stambesnio projekto „Virtuali LDK portretų galerija“, apimančio ne tik Baltarusijos, bet ir Ukrainos, Lietuvos bei Rusijos rinkinius.

“Baltarusijos rinkiniai: tapyba ir skulptūra” rezultatas - surinkti, nufotografuoti ir aprašyti LDK XVI – XVIII a. pab. portretai, esantys Baltarusijos atminties institucijose. Šiuo metu nufotografuota apie 80 objektų iš įvairių muziejų (Minsko, Gardino, Pinsko, Polocko, Bresto) rinkinių, o taip pat bažnytinių kolekcijų. Išleistas kompaktinis diskas “LDK asmenybių portretai Baltarusijoje: autentas, imaginacija, tradicija”.

Projektą remia LR Užsienio reikalų ministerija, LR ambasada Baltarusijoje ir Baltarusijos kultūros ministerija. Projekto fotografas – Klaudijus Driskius. Surinktų vizualinių šaltinių mokslinę analizę, analitinius tekstus ir komentarus ruošė dr. Marija Matušakaitė.

2008 m. birželio 9 d. Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje buvo atidaryta nuotraukų paroda, supažindinanti su LDK istorinių asmenybių portretais, esančiais Baltarusijos atminties institucijose.  Daugiau žr.: Ministerijoje pasitiks LDK didikai , Vilniaus diena, 2008-06-09; Unikalūs Lietuvos didikų giminių portretai - virtualiai (video). lrytas.lt, 2008-06-10.

2009 m. birželio 23 d. LR Seime pristatyta paroda “LDK didikų portretai Ukrainos ir Baltarusijos rinkiniuose”.  Apie parodą informaciją taip pat žr.: Paroda „LDK didikų portretai iš Baltarusijos ir Ukrainos rinkinių“, LDK didikų portretų paroda Seime.

2010 m. liepos mėn. LDK istorinių asmenybių paroda “Jie kūrė mūsų bendrą istoriją” («Вони творили нашу спільну історію») atidaryta Ukrainoje, Lucke (Будинок родини Косачів (вул. Драгоманова)). Daugiau žr.: У Луцькому замку відзначають 600-річчя Грюнвальдської битви. Литовці подарували портрет Вітовта; Лучани проігнорували «Любарт-фест».

Skaidrių peržiūra

2010 m. paroda Lucke

2009 m. paroda Vilniuje

Skaidrių peržiūra

Kompaktinis diskas

Valdovų portretai

Skaidrių peržiūra

Vladislovas Vaza (1595-1648)

Liudvika Marija Gonzaga (1611-1667)

Jonas Sobieskis (1629–1696)

Augustas III Saksas (1696–1763)

Stanislovas Augustas Poniatovskis (1732–1798)

Stanislovas Augustas Poniatovskis (1732–1798)

Didikų ir bajorų portretai

Skaidrių peržiūra

Elžbieta Magdalena Oginskytė-Puzinienė (1700–1767)

Konstantinas Ostrogiškis (~1460–1530)

Aleksandras Jonušas Zaslavskis-Ostrogiškis (1650-1682)

Jeronimas Krizostomas Chodkevičius (1598–1613)

Kristupas Chodkevičius (?–1652)

Kristupo Chodkevičiaus portreto fragmentas

Dvasininkai, Bažnyčios veikėjai, vienuoliai

Skaidrių peržiūra

Jokūbas Plichta (m. 1407)

Kiprijonas Žochovskis (~1635–1693)

Než. dvasininkas (Karolis Petras Pancežinskis (m. 1729) ?)

Antanas Klečkovskis (m. 1791)

Jurgis Koniskis (1717–1795)

Feliksas Tovianskis (1719–1782)

Žymus politiniai ir kariniai veikėjai

Skaidrių peržiūra

Tadas Kosciuška (1746–1817)

Tadas Kosciuška (1746–1817)

Tadas Kosciuška (1746–1817)

Než. vyras (Stanislovas Malachovskis?)

Stanislovas Žulkievskis (1547-1620)

Neįdentifikuoti portretai

Skaidrių peržiūra

Nežin. moters portretas, XVIII a. 3 ketv.

Nežin. moters portretas, apie 1790

Nežin. moters portretas, XVIII a. pab.

Nežin. moters su šautuvu portretas, XVIII a. pab.

Nežin. moters portretas, XVIII ir XIX a. sandūra

Nežin. jaunuolio portretas, iki 1789

Šioje Thesaurus dalyje pristatomos ir talpinamos Istorinės atminties akademijos (IAA) ir kitų institucijų formuojamos „idealiosios“ LDK paveldo kolekcijos. Tokiomis „idealiomis“ kolekcijomis yra “LDK portretų galerija” ir “LDK pilys, rezidencijos ir šventyklos”. Pirmosios kolekcijos formavimą IAA pradėjo projektu „Baltarusijos rinkiniai: tapyba ir skulptūra“, antrosios - projektu „Architektūrinis ir istorinis LDK paveldas: pilys, rezidencijos, šventyklos Gardino srityje“.

Kolekcijos “Senojo Vilniaus universiteto galerija”, “Vokiečių Ordino paveldas Lenkijoje” ir “Žalgirio mūšio šaltiniai” rengiamos projekto „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos tradicija, vaizdinys ir modernūs tapatumai“ metu, finansuojamo Lietuvos mokslo tarybos.

Šioje Thesaurus dalyje pristatomos ir talpinamos rekonstruojamos realiai egzistavusios kolekcijos, kurios šiandien yra išbarstytos įvairiose pasaulio paveldo institucijose.

Viena pirmųjų tokių rekonstruojamų realių kolekcijų - Baltarusijos iniciatyva pradėtas įgyvendinti tarptautinis projektas „Radvilų Archyvas“, kurio tikslas, dalyvaujant Baltarusijos, Lenkijos, Ukrainos, Rusijos ir Lietuvos atstovams, sukurti virtualų Radvilų Nesvyžiaus archyvą ir biblioteką.

Tokia virtualia rekonstruota kolekcija galėtų būti ir svarbiausias LDK šaltinis - Lietuvos Metrika. Tai - kanceliarijos knygos, valstybinis, seniausias, pagrindinis LDK archyvas. Jis formavosi nuo XIV a. pab. iki 1794 metų. Šiandien didžioji dalis Lietuvos Metrikos knygų saugoma Rusijos valstybės senųjų aktų archyve Maskvoje (f. 389, apie 600 knygų). Dalis LM knygų yra Vyriausiajame senųjų aktų archyve Varšuvoje, Čartoriskių bibliotekoje Krokuvoje, viena – Vilniuje, Lietuvos Mokslų Akademijos bibliotekoje (f. 16-119).

Архивы и библиотеки Радзивиллов станут доступны в цифровом виде (2007.04.27)

Реализация проекта виртуальной реконструкции библиотеки Радзивиллов (2008.08.29)

2007 m. gruodžio 1 d., šeštadienį, Vilniaus Universiteto Mažojoje Auloje įvyko projekto LDK paveldo „dalybos“ II seminaras

„LDK PAVELDO „DALYBOS“: TAUTINĖ BALTARUSIŲ ISTORIOGRAFIJOS MOKYKLA“.

Pranešimus skaitė:
Dr. Viačeslav Nosevič (Baltarusijos elektroninės dokumentacijos mokslo tiriamasis centras, Minskas) - “Проблемы образования ВКЛ: обзор белорусской историографии“ bei dr. Aleh Dziarnovič (Baltarusijos mokslų akademijos Istorijos institutas, Minskas) - „Этнополитическая структура ВКЛ в представлениях современной белорусской историографии“. Seminarą moderavo prof. dr. A. Bumblauskas (VU), koreferentai - prof. Edvardas Gudavičius (VU) ir dr. Artūras Dubonis (Lietuvos istorijos institutas).

Dabartinė Lietuvos valstybinė siena susiklostė tik XX a. Iki tol Lietuva gyveno valstybės erdvėje, kuri Vytauto laikais buvo apėmusi šiandieninę Baltarusiją, Ukrainą, dalį Rusijos bei Lenkijos, o nuo XVI a. ir šių dienų Latviją. Taip už dabartinės Lietuvos ribų liko didelės teritorijos, kuriose šiandien išliko ne viena senosios Lietuvos valstybės (LDK) paveldo vertybė. Kartu Lietuva iki pat XX a. pab. gyveno karų ir okupacijų epochoje.

LDK paveldo vertybės buvo naikinamos, grobstomos, išvežamos svetimų kariuomenių ir okupantų. Taip prievartiniu keliu LDK paveldas atsidūrė Rusijos (pvz., Lietuvos Metrika), Švedijos (pvz., karo trofėjai, daugiausia karinės vėliavos) ar Vokietijos atminties saugyklose. Taip pat kilnojamasis LDK paveldas judėjo natūraliu būdu. Pvz., LDK valdovų ir didikų aktai ar laiškai atsidūrė adresatų dvarų archyvuose. Šiandien Maskvoje saugomi Stepono Batoro laiškai Jonui IV Žiauriajam, Austrijos valstybės archyve Vienoje – Zigmanto Senojo ar Zigmanto Augusto laiškai imperatoriams, o sutartys su Vokiečių ordinu – Slaptajame Prūsijos valstybės kultūrinio palikimo archyve Berlyne. Bendrų valdovų dėka daugelis paveldo vertybių judėjo tarp Lietuvos ir Lenkijos ar Lietuvos ir Švedijos. Kai kurios kilnojamosios vertybės atsidūrė užsienyje dovanojimų ar kolekcionavimo būdu. Taip XVI a. Radvilų ir Stepono Batoro šarvai pateko į Austriją, Tirolio grafo Ferdinando rinkinį (šiandien saugomi Meno istorijos muziejuje Vienoje). Į įvairias bibliotekas ir kolekcijas keliavo LDK knygos. Šiandien senieji Lietuvos spaudiniai pasklidę nuo Upsalos ir Helsinkio iki Sofijos ir Romos, nuo Kembridžo ir Oksfordo iki Tomsko ir Irkutsko.

Šią taurę Rusijos caras Petras I Didysis (1682 – 1725) 1709 m. dovana LLV valdovui Augustui II Stipriajam (1697 – 1733). Ji buvo pagaminta iš aukso, kurį 1563 m. Maskvos kariuomenė išsivežė užėmusi ir apiplėšusi istorinės Lietuvos miestą Polocką (dab. Baltarusija). Dabar ši auksinė taurė saugoma Drezdene (Vokietija).

Pastaraisiais dešimtmečiais išplėtotos skaitmeninės technologijos leidžia surinkti ir padaryti prieinamu visuomenei šį išbarstytą senosios Lietuvos valstybės paveldą. Šiuo tikslu ir pradėtas kurti „MDL Thesaurus“. Dar vienas iš tikslų – padėti nuslopinti politines ir kultūrines įtampas, kylančias dėl paveldo priklausomybės problemų, akcentuojant, kad senosios Lietuvos valstybės (LDK) paveldas yra bendras Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos ar Latvijos paveldas.

Šioje saugykloje LDK paveldo vertybės komplektuojamos šiais principais:

• Pristatomos jau egzistuojančios virtualios kolekcijos, kurios apima LDK laikų medžiagą ar net istoriškai LDK susiformavusius rinkinius;

 

• Virtualioje erdvėje rekonstruojamos realiai egzistavusios, o šiandien išbarstytos kolekcijos kitose šalyse;

 

• Mdl.lt kaupiamos ir formuojamos virtualios kolekcijos, naudojantis jau įskaitmeninta medžiaga (LDK rankraščių ir senųjų spaudinių kolekcija iš virtualių Lietuvos, Lenkijos, Rusijos, Vokietijos ir kt. atminties institucijų, kuriuose įskaitmeninti žymiai platesni geografiškai ir chronologiškai rinkiniai). Taip pat skaitmeniname patys. Ateityje dalis kaupiamų rinkinių suformuos “idealiąsias” kolekcijas;

 

• Istorinės atminties akademijos (IAA) ir kitų institucijų formuojamos “idealiosios” LDK paveldo kolekcijos.