Rezultatai

XVII a. 4 deš. Biržuose Radvilos pradėjo statyti antrąją pilį (pirmoji buvo sugriauta švedų 1625 m.). Jau tuomet šios tvirtovės arsenalas pasižymėjo gausumu. Patrankų buvo mažiau nei Varšuvos ar Marienburgo arsenaluose, tačiau pranoko Dancigo, Lvovo, Baro, Kameneco arsenalų turtus. 

1704 m. Šiaurės karo metu (1700 - 1721) ir antroji tvirtovė švedų buvo sugriauta. Gausus arsenalo rinkinys atsidūrė švedų, o vėliau - rusų rankose.

Nors Biržai visada priklausė etninei Lietuvai, 1963 m. Sovietų Sąjunga Radviloms priklausiusias patrankas “sugrąžino” Lenkijai kaip lenkų kultūros paveldo dalį. Šiandien jos saugomos Varšuvos Karo muziejuje.

Radvilų patrankos Varšuvos Karo muziejuje.

TV laidos “Būtovės slėpiniai” fragmentas.

Laida apie Lietuvos istoriją ,,Būtovės slėpiniai” pradėta rodyti 1993 m. per LTV. Paskutines laidas žiūrovai išvydo 2004 m. Vedėjai - istorijos profesoriai Edvardas Gudavičius ir Alfredas Bumblauskas, režisierius - Algimantas Galinis, redaktorius - Albertas Žostautas.“Būtovės slėpiniai” sulaukė ne tik žiūrovų įvertinimo, bet ir visuomeninio pripažinimo. 1998 m. laidos autoriai buvo apdovanoti Nacionaline premija, o šiandieniniai mokslininkai “Būtovės slėpinius” pradeda vertinti kaip naują žanrą - vizualinę istoriografiją (prof. Z.Norkus, dr. R.Šermukšnytė).

Šioje skiltyje pateikiamas dešimties aktualiausių ir svarbiausių laidų sąrašas:   1. “Liublino unija” (eteris 1995.07.23)   2. “Lietuvos valdovų miestas” (eteris 1995.08.27)   3. “Lietuvos valstybės sostinė” (eteris 1995.10.15)   4. “Užmirštoji LDK” (eteris 1996.01.21)   5. “Gudai LDK” (eteris 1996.02.18)   6. “Varšuva-lietuviškas miestas” (eteris 1996.08.18)   7. “Dvi sostinės” (eteris 1996.09.22)   8. “Drezdenas Lietuvos istorijoje” (eteris 1998.09.30)   9. “Lietuva Ukrainoje [Lietuviai-švelniausi okupantai Ukrainos istorijoje?]” (eteris 1999.01.13)   10. “Lvovas” (eteris 1999.05.26)

Šiuolaikinėje mokslinėje istorijos tyrimų perspektyvoje ne menką vietą užima istorinės kultūros bei istorinės sąmonės procesų tyrimai. Šių sričių tyrinėtojams aktualesnėmis tampa istoriografinės refleksijos visuomenėje, o ne akademizuota mokslinė prieiga (pvz. monumentalios studijos, moksliniai straipsniai). Tad istorinės kultūros tyrinėtojų pagrindiniais taikikliais tampa grožinė literatūra, vaidybiniai ir dokumentiniai filmai, monumentalios (paminklai, paminklinės lentos) ir toponiminės (gatvių pavadinimai) formos, kuriomis remiantis rekonstruojama visuomenės istorinė sąmonė, joje slypintys stereotipai. Negana to esama ir inovatyvių mokslinių žanrų formavimųsi, artimų tiek plačiajai visuomenei, tiek akademinei bendruomenei (pvz. TV laida “Būtovės slėpiniai”). Atsižvelgiant į tai šioje skiltyje pateikiami reprezentatyviausi istorinės kultūros bei naujų mokslinių žanrų pavyzdžiai, susiję su LDK istorija.