Rezultatai

Projektas skirtas Lietuvos Didžiajai Kunigaikštijai. Jis grindžiamas dviem pagrindiniais - „Thesaurus“ ir „Memoria“ - principais.

„Thesaurus“ – lobynas.

Vienas iš projekto tikslų į vieną vietą surinkti informaciją apie įvairiose valstybėse (Ukrainoje, Baltarusijoje, Rusijoje ir kt.) bei internete išblaškytą LDK paveldą: rinkiniuose esančius daiktus bei meno vertybes, bibliotekose ir archyvuose saugomas knygas bei rankraščius, istorinėje LDK erdvėje išlikusį nekilnojamą paveldą.

„Memoria“ – atmintis.

Be praeities liekanų paieškų Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė mums svarbi kaip atmintis anų laikų, kokias formas ji įgavo, kokie praeities įvykiai mums aktualūs šiandien. Atmintis apie buvusią bendrą valstybę aktuali šiandien, kuomet pasaulis gyvena integracijos idėjomis, kurias lietuviai, baltarusiai bei ukrainiečiai jau senai yra praktiškai išbandę. „Atmintį“ projekto kūrėjai supranta per kelis smulkesnius principus: paiešką atsakymų dabartyje kylantiems klausimams, atminties formavimą ir jaunimo pritraukimą prie istorinių vertybių. Remiantis šiais principais sukurtos keturios projekto dalys:

• Virtuali biblioteka – talpinamos arba nurodomos jau suskaitmenintos LDK istorijos sintezės, reikšmingiausi darbai, enciklopedijos;

• Virtualus tyrimų centras – turėtų apjungti visus besidominčius LDK iš skirtingų valstybių bendroms paieškoms, tyrimams, sukuriant jiems erdvę bendravimui, pateikiant įrankius, padarysiančius tas paieškas lengvesnėmis;

• Istorinės kultūros vitrina - pristatomi istorinės atminties dokumentai – istoriniai filmai ir romanai, TV laidos „Būtovės slėpiniai“ bei „Amžių šešėliai“, istorinės atminties monumentalios ir toponiminės formos (paminklai, paminklinės lentos, gatvių pavadinimai susiję su LDK asmenybėmis ir įvykiais).

Šiuolaikinėje mokslinėje istorijos tyrimų perspektyvoje ne menką vietą užima istorinės kultūros bei istorinės sąmonės procesų tyrimai. Šių sričių tyrinėtojams aktualesnėmis tampa istoriografinės refleksijos visuomenėje, o ne akademizuota mokslinė prieiga (pvz. monumentalios studijos, moksliniai straipsniai). Tad istorinės kultūros tyrinėtojų pagrindiniais taikikliais tampa grožinė literatūra, vaidybiniai ir dokumentiniai filmai, monumentalios (paminklai, paminklinės lentos) ir toponiminės (gatvių pavadinimai) formos, kuriomis remiantis rekonstruojama visuomenės istorinė sąmonė, joje slypintys stereotipai. Negana to esama ir inovatyvių mokslinių žanrų formavimųsi, artimų tiek plačiajai visuomenei, tiek akademinei bendruomenei (pvz. TV laida “Būtovės slėpiniai”). Atsižvelgiant į tai šioje skiltyje pateikiami reprezentatyviausi istorinės kultūros bei naujų mokslinių žanrų pavyzdžiai, susiję su LDK istorija.