Rezultatai

Projektas skirtas Lietuvos Didžiajai Kunigaikštijai. Jis grindžiamas dviem pagrindiniais - „Thesaurus“ ir „Memoria“ - principais.

„Thesaurus“ – lobynas.

Vienas iš projekto tikslų į vieną vietą surinkti informaciją apie įvairiose valstybėse (Ukrainoje, Baltarusijoje, Rusijoje ir kt.) bei internete išblaškytą LDK paveldą: rinkiniuose esančius daiktus bei meno vertybes, bibliotekose ir archyvuose saugomas knygas bei rankraščius, istorinėje LDK erdvėje išlikusį nekilnojamą paveldą.

„Memoria“ – atmintis.

Be praeities liekanų paieškų Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė mums svarbi kaip atmintis anų laikų, kokias formas ji įgavo, kokie praeities įvykiai mums aktualūs šiandien. Atmintis apie buvusią bendrą valstybę aktuali šiandien, kuomet pasaulis gyvena integracijos idėjomis, kurias lietuviai, baltarusiai bei ukrainiečiai jau senai yra praktiškai išbandę. „Atmintį“ projekto kūrėjai supranta per kelis smulkesnius principus: paiešką atsakymų dabartyje kylantiems klausimams, atminties formavimą ir jaunimo pritraukimą prie istorinių vertybių. Remiantis šiais principais sukurtos keturios projekto dalys:

• Virtuali biblioteka – talpinamos arba nurodomos jau suskaitmenintos LDK istorijos sintezės, reikšmingiausi darbai, enciklopedijos;

• Virtualus tyrimų centras – turėtų apjungti visus besidominčius LDK iš skirtingų valstybių bendroms paieškoms, tyrimams, sukuriant jiems erdvę bendravimui, pateikiant įrankius, padarysiančius tas paieškas lengvesnėmis;

• Istorinės kultūros vitrina - pristatomi istorinės atminties dokumentai – istoriniai filmai ir romanai, TV laidos „Būtovės slėpiniai“ bei „Amžių šešėliai“, istorinės atminties monumentalios ir toponiminės formos (paminklai, paminklinės lentos, gatvių pavadinimai susiję su LDK asmenybėmis ir įvykiais).

MDL NAUJIENOS

Publikacijos parengtos Lietuvos Mokslo Tarybos finansuoto mokslo tyrimų projekto „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos tradicija, vaizdinys ir modernūs tapatumai“ (sutarties Nr. VAT-19/2010) metu:

Thesaurus dalyje:

	Jonas Karolis Chodkevičius ir Chotyno mūšis (1621):   Vaizdinė medžiaga ir straipsnis (G. Kirkienė. Didysis Chotyno karvedys - Jonas Karolis Chodkevičius)
	Vizualinių šaltinių kompleksas „Kultūrinis urbanistinis Vokiečių Ordino paveldas Lenkijoje kaip Žalgirio atminties vieta ir epochos liudininkas“
	Svarbiausių Žalgirio mūšio šaltinių kompleksas
	Vizualinių ir rašytinių šaltinių kompleksas „Senasis Vilniaus universitetas“

Istorinės kultūros vitrina:

	Didieji ir alternatyvūs naratyvai. Prof. dr. Alfredo Bumblausko tekstai:   Lietuvos etninės įtampos kaip didžiųjų istorijos naratyvų priešpriešų išdava Деление наследия Великого Княжества Литовского: взляд на Могилев из Кретинги Хотинський бiй 1621 року: нашарувнная забуття / Chotino kautynės: 1621 m.: užmarščių klodai
	LDK atminties vietos. Prof. dr. Alfredo Bumblausko tekstai:   LDK ir jos fenomenai – moderniųjų tautų „atminties vietos“: didžiųjų ir alternatyviųjų naratyvų vaizdiniai ULB regiono istorinėje kultūroje. Tyrimų ir istorinės kultūros konstravimo krypčių metmenys 35 „atminties vietos“ (su vaizdine medžiaga)
	Žalgirio mūšio atmintys. Prof. dr. Alfredo Bumblausko tekstai:   Žalgiris: neatsakyti klausimai Žalgiris: trijų LDK tautų žvilgsniai / LDK tautų tribalsis Žalgirio atminties vietos Lietuvoje (su vaizdine medžiaga)

Projektas “Magnus Ducatus Lithuaniae” – skirtas Lietuvos Didžiajai Kunigaikštijai, ir apimantis šalis, turinčias bendrą istorinį paveldą – Lietuvą, Baltarusiją, Ukrainą, Lenkiją ir Rusiją.

PROJEKTO TIKSLAI:

• LDK kultūrinio bendrumo pagrindu Europinio regiono (re)konstravimas;

• Formuojant virtualią išblaškyto LDK paveldo saugyklą, pagerinti prieinamumą prie jo bei užtikrinti virtualų jo išsaugojimą;

• Formuoti akademinį tinklą, kuris apjungtų LDK tyrinėtojus, suteikiant galimybę jiems keistis informacija, informuoti apie LDK tyrimus, šaltinius ir t.t.

PROJEKTO STRUKTŪRA:

Projektas grindžiamas dviem pagrindiniais - „Thesaurus“ ir „Memoria“ - principais.

Remiantis šiais principais sukurtos pagrindinės projekto dalys:

• Thesaurus – išbarstyto LDK paveldo vertybių saugykla;

• Virtuali biblioteka – talpinamos arba nurodomos jau suskaitmenintos LDK istorijos sintezės, reikšmingiausi darbai, enciklopedijos;

• Virtualus tyrimų centras – turėtų apjungti visus besidominčius LDK iš skirtingų valstybių bendroms paieškoms, tyrimams, sukuriant jiems erdvę bendravimui, pateikiant įrankius, padarysiančius tas paieškas lengvesnėmis;

• Istorinės kultūros vitrina - pristatomi istorinės atminties dokumentai – istoriniai filmai ir romanai, TV laidos „Būtovės slėpiniai“ bei „Amžių šešėliai“, istorinės atminties monumentalios ir toponiminės formos (paminklai, paminklinės lentos, gatvių pavadinimai susiję su LDK asmenybėmis ir įvykiais).

Informacija apie 2009 m.  Istorinės atminties  akademijos įgyvendintą projektą, kurio sudėtinė dalis yra www.mdl.lt:  LDK tradicijos atmintis ir paveldo lobynas – Lietuvos Rytų kaimynystės politikai ir regiono visuomenių bendravimui

PROJEKTO VYKDYTOJAI, PARTNERIAI ir RĖMĖJAI :

Projektą vykdo - Istorinės atminties akademija, bendradarbiaujant su VU Istorijos fakultetu

Projekto vadovas – prof. dr. Alfredas Bumblauskas

Projektą administruoja – dr. Genutė Kirkienė, Inga Leonavičiūtė

Projektą finansuoja - LR užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai departamentas; Mokslo tyrimų projektas „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos tradicija, vaizdinys ir modernūs tapatumai“, finansuojamas Lietuvos Mokslo Tarybos

Projekto rėmėjai – Vilnius Consult, IBM Lietuva

Šiuolaikinėje mokslinėje istorijos tyrimų perspektyvoje ne menką vietą užima istorinės kultūros bei istorinės sąmonės procesų tyrimai. Šių sričių tyrinėtojams aktualesnėmis tampa istoriografinės refleksijos visuomenėje, o ne akademizuota mokslinė prieiga (pvz. monumentalios studijos, moksliniai straipsniai). Tad istorinės kultūros tyrinėtojų pagrindiniais taikikliais tampa grožinė literatūra, vaidybiniai ir dokumentiniai filmai, monumentalios (paminklai, paminklinės lentos) ir toponiminės (gatvių pavadinimai) formos, kuriomis remiantis rekonstruojama visuomenės istorinė sąmonė, joje slypintys stereotipai. Negana to esama ir inovatyvių mokslinių žanrų formavimųsi, artimų tiek plačiajai visuomenei, tiek akademinei bendruomenei (pvz., TV laida “Būtovės slėpiniai”). Atsižvelgiant į tai šioje skiltyje pateikiami reprezentatyviausi istorinės kultūros bei naujų mokslinių žanrų pavyzdžiai, susiję su LDK istorija.

Irena Šutinienė. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldo reikšmės populiariosiose tautinio naratyvo interpretacijose // Lietuvos istorijos studijos, 2008, Nr. 21;

Irena Šutinienė. Tautos istorijos simboliai Lietuvos gyventojų tautinėje vaizduotėje: herojų įvaizdžiai ir jų kaita // Sociologija. Mintis ir veiksmas 2009/1 (24);

Irena Šutinienė. Socialinė atmintis ir šiuolaikinė lietuvių tautinė tapatybė

Rūta Šermukšnytė. Lietuvos istorija dokumentiniame kine ir televizijoje. Diskurso konstravimo ypatybės // Lietuvos istorijos studijos, 2004, Nr. 14, p. 116–119;

Rūta Šermukšnytė. Tautos atminties vaizdai: vizualinis XX amžiaus Lietuvos istorijos stereotipizavimas Lietuvos dokumentikoje // Lietuvos istorijos studijos, 2005, Nr. 15, p. 81-89;