Rezultatai

RADVILŲ PORTRETAI

Gegužės viduryje Baltarusijos spaudoje pranešta, kad Radvilų kolekcijos portretai, dabar esantys Lenkijoje, atstačius Nesvyžiaus rūmus bus perduoti kaip depozitai Baltarusijai. Jie turėtų būti eksponuojami Nesvyžiaus rūmų korpuse, kur dar prieš šimtą metų buvo Radvilų biblioteka.

Šis sprendimas buvo priimtas bendrame Baltarusijos ir Lenkijos komisijų posėdyje Poznanėje.

Daugiau žr.:
Портреты коронованных особ. Удастся ли возродить знаменитую Несвижскую картинную галерею Радзивиллов? (Беларусь Сегодня)

MINSKE PAMINĖTA GEGUŽĖS 3–IOSIOS KONSTITUCIJA

Lietuvos Respublikos ambasadoje Baltarusijoje gegužės 13 d. buvo paminėta 1791 m. gegužės 3–iosios Konstitucija. Ambasada organizavo „apskritojo stalo“ diskusiją, kurioje dalyvavo Lietuvos ir Baltarusijos istorikai bei žurnalistai.

Lietuvai atstovavo dr. Eligijus Raila (VU Istorijos fakultetas), dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė (Lietuvos Istorijos institutas), filosofas Vytautas Ališauskas. Baltarusijos istorikų pozicijas išsakė Jevgenijus Aniščenka (Nacionalinis Baltarusijos istorijos archyvas), Ivanas Saverčanka (Baltarusijos MA Literatūros institutas), Andrejus Radaman (Baltarusijos Vidaus reikalų ministerijos akademija), Timofejus Akudovič (Europos Humanitarinis Universitetas) ir rašytojas bei istorikas Vladimiras Arlov.

Pagal LR ambasados Baltarusijoje ir TUT.BY informaciją

PARODA „SLUCKO JUOSTOS“

Minske Nacionaliniame dailės muziejuje gegužės 5 d. buvo atidaryta garsiųjų Slucko juostų – vienų iš LDK paveldo aukso fondo daiktų – paroda. Ji veiks beveik visus metus.

Parodoje eksponuojamos 8 Slucko juostos iš Maskvos Istorijos muziejaus, 2 juostų fragmentai iš Nacionalinio dailės muziejaus (Minskas), o taip pat bajorų Juozapo Zavišos (po 1736 m.), Juozapo Žagelio (XVIII a. pab.- XIX a. pr.) ir Tado Bogdanavičiaus (1891) portretai, kuriuose pavaizduotos Slucko juostos kaip sarmatiško kostiumo dalis.

Daugiau žr.:
Возвращение златотканых чудес (Беларусь Сегодня)
Слуцкія паясы (Нацыянальны мастацкі музей Рэспублікі Беларусь)

XVII a. 4 deš. Biržuose Radvilos pradėjo statyti antrąją pilį (pirmoji buvo sugriauta švedų 1625 m.). Jau tuomet šios tvirtovės arsenalas pasižymėjo gausumu. Patrankų buvo mažiau nei Varšuvos ar Marienburgo arsenaluose, tačiau pranoko Dancigo, Lvovo, Baro, Kameneco arsenalų turtus. 

1704 m. Šiaurės karo metu (1700 - 1721) ir antroji tvirtovė švedų buvo sugriauta. Gausus arsenalo rinkinys atsidūrė švedų, o vėliau - rusų rankose.

Nors Biržai visada priklausė etninei Lietuvai, 1963 m. Sovietų Sąjunga Radviloms priklausiusias patrankas “sugrąžino” Lenkijai kaip lenkų kultūros paveldo dalį. Šiandien jos saugomos Varšuvos Karo muziejuje.

Radvilų patrankos Varšuvos Karo muziejuje.

TV laidos “Būtovės slėpiniai” fragmentas.

Antraštė: Hippika to iest o koniach księgi   Autorius: Krzysztof Mikołaj Dorohostajski (Kristupas Dorohostaiskis) Leidimo duomenys: Cracoviae: Typis Academicis, [1647 ?] Saugotojas: Varšuvos centr. žemės ūkio b-ka – 1154, olim - Oborskių b-ka. Virtuali biblioteka: Polska Biblioteka Internetowa   Kitos saugojimo vietos: 1603 m. leid. - Lenkijos MAB. Kurnikas - CV 739/1-7; Std 3644, Mf 4886 Mak. 21; Rusijos valst. b-ka. Maskva; Britų b-ka. Londonas - C.185.b.1.; Valst. Prūsijos kult. paveldo b-ka. Berlynas - 2″@Ov 19030; 1620 m. leid. – Lenkijos nac. b-ka. Varšuva - XVII.4.6247 adl.; Bavarijos valst. b-ka. Miunchenas – mikrofilmas; 1647 m. leid. - VUB – II 19753; Kauno apskr. viešoji b-ka; Lenkijos MAB. Kurnikas - Std 3658, Mf 5916; Rusijos valst. b-ka. Maskva -def. LDK didžiojo maršalo Kristupo Dorohostaiskio (1562-1615) veikalas “Hipika tai yra knygos apie arklius” pirmą kartą išspausdinta 1603 m. Krokuvoje, penkis kartus perleista. Hipika – tai keturių dalių knyga, kurioje Dorohostaiskis aprašė žirgų veisles, jų priežiūrą, jodinėjimo istoriją. Joje yra 45 žymaus grafiko Tomo Makovskio raižiniai. Vario raižinius knygai jis kūrė 1602 m. Mikalojaus Kristupo Radvilos dvare Nesvyžiuje. Su šiais raižiniais pasirodė pirmasis knygos leidimas. Vėlesnių leidimų iliustracijos - tai medžio raižiniai, sukurti sekant Makovskiu.

Atgal

Antraštė: Zywoty Swiętych Starego y Nowego zakonu, na każdy dźień przez cały rok: wybrane z powaznych Pisarzow y Doktorow Kościelnych […]. Autorius: Piotr Skarga (Petras Skarga) Leidimo duomenys: W Krakowie, w Drukarniey Andrzeia Piotrkowczyka, 1585 Saugotojas: Lenkijos MAB. Kurnikas - Cim.F.4230; Mf 4481 Virtuali biblioteka: Wielkopolska Biblioteka Cyfrowa Kitų leidimų publikacijos: 1592/1593 m. - Dolnośląska Biblioteka Cyfrowa (Zakład Narodowy im. Ossolińskich, sign. XVI.F.4265) 1598 m. - Dolnośląska Biblioteka Cyfrowa (Zakład Narodowy im.Ossolińskich, sign. XVI.F.4287) 1601 m. - Dolnośląska Biblioteka Cyfrowa (Zakład Narodowy im.Ossolińskich, sign. XVII-15595) 1605 m. - Wielkopolska Biblioteka Cyfrowa (Biblioteka Uniwersytecka w Poznaniu) 1644  m. - Dolnośląska Biblioteka Cyfrowa (Zakład Narodowy im.Ossolińskich, sign. XVII-15790) 1780 m. - CBN Polona, Polska biblioteka internetowa (Biblioteka Narodowa, Warszawa, sign. XVIII.3.1600) 1855 m. - CBN Polona (Biblioteka Narodowa, Warszawa, sign. I 2.005.708 A) 1857 m. - CBN Polona (Biblioteka Narodowa, Warszawa, sign. III 1.587.594) 1910 m. - Śląska Biblioteka Cyfrowa (Biblioteka Śląska, Katowice, sign. 568495 III) Pirmojo Vilniaus akademijos rektoriaus Petro Skargos knyga „Šventųjų gyvenimai“, parašytas jėzuitų provinciolo paliepimu – pirmasis stambus Lenkijos ir Lietuvos hagiografinis paminklas. Pirmą kartą jis išleistas 1579 m. Vilniuje, Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio spaustuvėje. Šis veikalas plačiai išgarsino autorių ir sulaukė 25 leidimų, iš kurių 8 pasirodė dar esant gyvam Skargai (m. 1612). Knyga turėjo reikšmės vėlesnei žanro plėtotei, buvo pavyzdys ir šaltinis Motiejaus Valančiaus hagiografiniams pasakojimams.

Atgal

Antraštė: Biblia swięta, tho iest Księgi Stárego y Nowego Zakonu wlasnie z Zydowskiego, Greckiego y Łáćińskiego nowo ná Polski ięzyk z pilnośćia y wiernie wylożone. Rengėjai: Cyprian Bazylik; Tł. Szymon Zacius, Piotr Statorius, Grzegorz Orsacius, Andrzej Trzecieski, Jakub Lubelczyk i in. Leidimo duomenys: Drukowano w Brześćiu Litewskim […] roku Páńskiego tysiącnego pięćsetnego sześćdzieśiąthego trzećiego miesiąća wrześniá dniá czwartego [1563] Saugotojas: Lenkijos MAB. Kurnikas - Cim. F 4057 Virtuali biblioteka: Wielkopolska Biblioteka Cyfrowa; [d. 1], [d. 2]: Księgi Nowego Testamentu Kitos saugojimo vietos: MAB - L-16/2-24; VUB - II 2286; LNM; Biržų krašto muziejus „Sėla“; AGAD; Jogailos UB. Krokuva - Cim. 8324 def.; Poznanės UB; Osolinskių nac. inst. b-ka. Vroclavas - XVI.F.4013, Mf-31464; XVI.F.4014, Mf- 31465; Varšuvos UB - Sd.612.64, Sd.612.65, Sd.612.66, Sd.612.67, Sd.612.68, Sd.612.69; Nac. muz. Varšuva; Rusijos valst. b-ka. Maskva; Britų b-ka. Londonas - C.11.d.6.; Prancūzijos nac. b-ka. Paryžius -FRBNF36125416; Hercogo Augusto b-ka. Volfenbiutelis - Bibel-S. 2º 209.   Vad. Brastos arba Radvilų Biblija (vertimas į lenkų kalbą), išspausdinta Mikalojaus Radvilos Juodojo įkurtoje spaustuvėje, laikoma leidybos šedevru. Knyga išsiskiria antraštiniu lapu su renesansiniu portalu Biblijos temomis. Brastos Bibliją parengė kalvinistas Kiprijonas Bazilikas, o išspausdino spaustuvininkas Stanislovas Murmelijus. Leidimą finansavo Mikalojus Radvila Juodasis. Knyga išleista 500 egzempliorių tiražu.

Atgal

Istorinės atminties akademijos vykdomas projektas „Baltarusijos rinkiniai: tapyba ir skulptūra“ - dalis stambesnio projekto „Virtuali LDK portretų galerija“, apimančio ne tik Baltarusijos, bet ir Ukrainos, Lietuvos bei Rusijos rinkinius.

“Baltarusijos rinkiniai: tapyba ir skulptūra” rezultatas - surinkti, nufotografuoti ir aprašyti LDK XVI – XVIII a. pab. portretai, esantys Baltarusijos atminties institucijose. Šiuo metu nufotografuota apie 80 objektų iš įvairių muziejų (Minsko, Gardino, Pinsko, Polocko, Bresto) rinkinių, o taip pat bažnytinių kolekcijų. Išleistas kompaktinis diskas “LDK asmenybių portretai Baltarusijoje: autentas, imaginacija, tradicija”.

Projektą remia LR Užsienio reikalų ministerija, LR ambasada Baltarusijoje ir Baltarusijos kultūros ministerija. Projekto fotografas – Klaudijus Driskius. Surinktų vizualinių šaltinių mokslinę analizę, analitinius tekstus ir komentarus ruošė dr. Marija Matušakaitė.

2008 m. birželio 9 d. Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje buvo atidaryta nuotraukų paroda, supažindinanti su LDK istorinių asmenybių portretais, esančiais Baltarusijos atminties institucijose.  Daugiau žr.: Ministerijoje pasitiks LDK didikai , Vilniaus diena, 2008-06-09; Unikalūs Lietuvos didikų giminių portretai - virtualiai (video). lrytas.lt, 2008-06-10.

2009 m. birželio 23 d. LR Seime pristatyta paroda “LDK didikų portretai Ukrainos ir Baltarusijos rinkiniuose”.  Apie parodą informaciją taip pat žr.: Paroda „LDK didikų portretai iš Baltarusijos ir Ukrainos rinkinių“, LDK didikų portretų paroda Seime.

2010 m. liepos mėn. LDK istorinių asmenybių paroda “Jie kūrė mūsų bendrą istoriją” («Вони творили нашу спільну історію») atidaryta Ukrainoje, Lucke (Будинок родини Косачів (вул. Драгоманова)). Daugiau žr.: У Луцькому замку відзначають 600-річчя Грюнвальдської битви. Литовці подарували портрет Вітовта; Лучани проігнорували «Любарт-фест».

[Prezentacija]

2008 m. paroda

2009 m. paroda

[Prezentacija]

Kompaktinis diskas

Valdovų portretai

[Prezentacija]

Vladislovas Vaza (1595-1648)

Liudvika Marija Gonzaga (1611-1667)

Jonas Sobieskis (1629–1696)

Augustas III Saksas (1696–1763)

Stanislovas Augustas Poniatovskis (1732–1798)

Stanislovas Augustas Poniatovskis (1732–1798)

Stanislovas Augustas Poniatovskis (1732–1798)

Didikų ir bajorų portretai

[Prezentacija]

Jeronimas Krizostomas Chodkevičius (1598–1613)

Kristupas Chodkevičius (?–1652)

Kristupo Chodkevičiaus portreto fragmentas

Jokūbas Henrikas Flemingas (1667–1728)

Teklė Rožė Radvilaitė-Flemingienė (1703–1747)

Elžbieta Radvilaitė-Kiškienė (1585–1618)

Eustachijus Kurčas (?–1647)

Zuzana Tiškevičiūtė-Kurčienė (po 1609–?)

Dvasininkai, Bažnyčios veikėjai, vienuoliai

[Prezentacija]

Jokūbas Plichta (m. 1407)

Kiprijonas Žochovskis (~1635–1693)

Než. dvasininkas (Karolis Petras Pancežinskis (m. 1729) ?)

Antanas Klečkovskis (m. 1791)

Jurgis Koniskis (1717–1795)

Feliksas Tovianskis (1719–1782)

Pranciškus Frytzeris (m. 1803)

Žymus politiniai ir kariniai veikėjai

[Prezentacija]

Tadas Kosciuška (1746–1817)

Tadas Kosciuška (1746–1817)

Tadas Kosciuška (1746–1817)

Než. vyras (Stanislovas Malachovskis?)

Stanislovas Žulkievskis (1547-1620)

Neįdentifikuoti portretai

[Prezentacija]

Nežin. moters portretas, XVIII a. 3 ketv.

Nežin. moters portretas, apie 1790

Nežin. moters portretas, XVIII a. pab.

Nežin. moters su šautuvu portretas, XVIII a. pab.

Nežin. moters portretas, XVIII ir XIX a. sandūra

Nežin. jaunuolio portretas, iki 1789

Nežin. vyro portretas, XVIII a. II p.

Nežin. vyro portretas, XIX a. pab.

Šioje Thesaurus dalyje pristatomos ir talpinamos rekonstruojamos realiai egzistavusios kolekcijos, kurios šiandien yra išbarstytos įvairiose pasaulio paveldo institucijose.

Viena pirmųjų tokių rekonstruojamų realių kolekcijų - Baltarusijos iniciatyva pradėtas įgyvendinti tarptautinis projektas „Radvilų Archyvas“, kurio tikslas, dalyvaujant Baltarusijos, Lenkijos, Ukrainos, Rusijos ir Lietuvos atstovams, sukurti virtualų Radvilų Nesvyžiaus archyvą ir biblioteką.

Tokia virtualia rekonstruota kolekcija galėtų būti ir svarbiausias LDK šaltinis - Lietuvos Metrika. Tai - kanceliarijos knygos, valstybinis, seniausias, pagrindinis LDK archyvas. Jis formavosi nuo XIV a. pab. iki 1794 metų. Šiandien didžioji dalis Lietuvos Metrikos knygų saugoma Rusijos valstybės senųjų aktų archyve Maskvoje (f. 389, apie 600 knygų). Dalis LM knygų yra Vyriausiajame senųjų aktų archyve Varšuvoje, Čartoriskių bibliotekoje Krokuvoje, viena – Vilniuje, Lietuvos Mokslų Akademijos bibliotekoje (f. 16-119).

Архивы и библиотеки Радзивиллов станут доступны в цифровом виде (2007.04.27)

Реализация проекта виртуальной реконструкции библиотеки Радзивиллов (2008.08.29)