Rezultatai

DIDŽIAJAME NAUGARDE „LIETUVOS ISTORIJOS“ PRISTATYMAS

Gegužės 27 – biželio 3 dienomis Didžiojo Naugardo (Великий Новгород) gyventojams buvo pristatyti Lietuvos kultūra ir verslas. Tai – ketvirtą kartą organizuojamas pristatymų ciklas „Langas į Lietuvą“ („Окно в Литву“). Vienas svarbiausių jo renginių – profesoriaus Edvardo Gudavičiaus knygos „Lietuvos istorija: nuo seniausių laikų iki 1569 m.“ rusų kalba pristatymas.

„Langas į Lietuvą“ organizuoja LR kultūros atašė Rusijos Federacijoje kartu su LR ambasada Rusijos Federacijoje, LR generalinis konsulatas Sankt-Peterburge, Lietuvos institutas, Naugardo apskrities administracija.

Pagal LR URM, LR ambasados Rusijos Federacijoje ir vakarai.us informaciją.

XV AMŽIAUS RADINIAI DIDŽIAJAME NAUGARDE

Gegužės mėn. Naugardo archeologai atrado XV a. vidurio 25 sidabrinių monetų lobį. Šios monetos buvo kaldinamos Naugarde 1440-1450 m. Tai - pirmasis lobis, kuriame buvo vien tik Naugardo pinigai. Per 75 metus archeologai rado tik šešis panašius lobius.

Naugardas garsėja randamais laiškais, rašytais beržo tošyje. Gegužės mėnesį atrasta 1001-oji tokia beržo tošis Naugardo apskrityje ir 962-oji – Didžiajame Naugarde (pirmasis beržo tošies laiškas rastas 1951 m.). Radinį sudaro dvi beržo tošies dalys, kurios datuojamos XV a. Laiške vienas naugardietis praneša, kad nori sugauti šieno vagis ir juos nubausti.

XVII a. 4 deš. Biržuose Radvilos pradėjo statyti antrąją pilį (pirmoji buvo sugriauta švedų 1625 m.). Jau tuomet šios tvirtovės arsenalas pasižymėjo gausumu. Patrankų buvo mažiau nei Varšuvos ar Marienburgo arsenaluose, tačiau pranoko Dancigo, Lvovo, Baro, Kameneco arsenalų turtus. 

1704 m. Šiaurės karo metu (1700 - 1721) ir antroji tvirtovė švedų buvo sugriauta. Gausus arsenalo rinkinys atsidūrė švedų, o vėliau - rusų rankose.

Nors Biržai visada priklausė etninei Lietuvai, 1963 m. Sovietų Sąjunga Radviloms priklausiusias patrankas “sugrąžino” Lenkijai kaip lenkų kultūros paveldo dalį. Šiandien jos saugomos Varšuvos Karo muziejuje.

Radvilų patrankos Varšuvos Karo muziejuje.

TV laidos “Būtovės slėpiniai” fragmentas.

Vilniaus universitetas ir Mykolo Romerio universitetas kviečia 2008 m. gegužės 17 d., šeštadienį, 10.00 val. į LDK paveldo „dalybos“ II seminarą, kuris vyks VU Istorijos fakultete, 109 auditorijoje.

Pranešimą “Niekieno valstybė. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Rusijos istorijos kurse” (Ничейная держава: Великое княжество Литовское в курсе истории России) rusų kalba skaitys prof. Igoris Kurukinas (Rusijos valstybinis humanitarinis universitetas, Maskva). Koreferentai: prof. Alvydas Nikžentaitis (LII) ir doc. Antanas Kulakauskas (MRU); Moderatoriai: prof. Alfredas Bumblauskas (VU) ir doc. Grigorijus Potašenko (VU).

Po seminaro, 12.00 val., – diskusija: Ar galima pavadinti parodą, skirtą Lietuvos ir Rusijos santykiams, draugystės šimtmečiais? (Можно ли назвать выставку, посвященную отношениям Литвы и России, столетиями дружбы?). Diskusijos vyks rusų ir lietuvių kalbomis.

Vilniaus universiteto Istorijos fakultete 2008 m. gegužės 16 d., penktadienį, 11 val. 211 auditorijoje vyks prof. Igorio Kurukino (Rusijos valstybinis humanitarinis universitetas, Maskva) vieša paskaita „Vilnius ir Maskva XIV-XVI a.: Maskvos valstybingumo formavimosi specifika“ („Вильно и Москва в XIV-XVI вв.: специфика формирования Московской государственности“). Paskaita vyks rusu kalba.

Dabartinė Lietuvos valstybinė siena susiklostė tik XX a. Iki tol Lietuva gyveno valstybės erdvėje, kuri Vytauto laikais buvo apėmusi šiandieninę Baltarusiją, Ukrainą, dalį Rusijos bei Lenkijos, o nuo XVI a. ir šių dienų Latviją. Taip už dabartinės Lietuvos ribų liko didelės teritorijos, kuriose šiandien išliko ne viena senosios Lietuvos valstybės (LDK) paveldo vertybė. Kartu Lietuva iki pat XX a. pab. gyveno karų ir okupacijų epochoje.

LDK paveldo vertybės buvo naikinamos, grobstomos, išvežamos svetimų kariuomenių ir okupantų. Taip prievartiniu keliu LDK paveldas atsidūrė Rusijos (pvz., Lietuvos Metrika), Švedijos (pvz., karo trofėjai, daugiausia karinės vėliavos) ar Vokietijos atminties saugyklose. Taip pat kilnojamasis LDK paveldas judėjo natūraliu būdu. Pvz., LDK valdovų ir didikų aktai ar laiškai atsidūrė adresatų dvarų archyvuose. Šiandien Maskvoje saugomi Stepono Batoro laiškai Jonui IV Žiauriajam, Austrijos valstybės archyve Vienoje – Zigmanto Senojo ar Zigmanto Augusto laiškai imperatoriams, o sutartys su Vokiečių ordinu – Slaptajame Prūsijos valstybės kultūrinio palikimo archyve Berlyne. Bendrų valdovų dėka daugelis paveldo vertybių judėjo tarp Lietuvos ir Lenkijos ar Lietuvos ir Švedijos. Kai kurios kilnojamosios vertybės atsidūrė užsienyje dovanojimų ar kolekcionavimo būdu. Taip XVI a. Radvilų ir Stepono Batoro šarvai pateko į Austriją, Tirolio grafo Ferdinando rinkinį (šiandien saugomi Meno istorijos muziejuje Vienoje). Į įvairias bibliotekas ir kolekcijas keliavo LDK knygos. Šiandien senieji Lietuvos spaudiniai pasklidę nuo Upsalos ir Helsinkio iki Sofijos ir Romos, nuo Kembridžo ir Oksfordo iki Tomsko ir Irkutsko.

Šią taurę Rusijos caras Petras I Didysis (1682 – 1725) 1709 m. dovana LLV valdovui Augustui II Stipriajam (1697 – 1733). Ji buvo pagaminta iš aukso, kurį 1563 m. Maskvos kariuomenė išsivežė užėmusi ir apiplėšusi istorinės Lietuvos miestą Polocką (dab. Baltarusija). Dabar ši auksinė taurė saugoma Drezdene (Vokietija).

Pastaraisiais dešimtmečiais išplėtotos skaitmeninės technologijos leidžia surinkti ir padaryti prieinamu visuomenei šį išbarstytą senosios Lietuvos valstybės paveldą. Šiuo tikslu ir pradėtas kurti „MDL Thesaurus“. Dar vienas iš tikslų – padėti nuslopinti politines ir kultūrines įtampas, kylančias dėl paveldo priklausomybės problemų, akcentuojant, kad senosios Lietuvos valstybės (LDK) paveldas yra bendras Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos ar Latvijos paveldas.

Šioje saugykloje LDK paveldo vertybės komplektuojamos šiais principais:

• Pristatomos jau egzistuojančios virtualios kolekcijos, kurios apima LDK laikų medžiagą ar net istoriškai LDK susiformavusius rinkinius;

 

• Virtualioje erdvėje rekonstruojamos realiai egzistavusios, o šiandien išbarstytos kolekcijos kitose šalyse;

 

• Mdl.lt kaupiamos ir formuojamos virtualios kolekcijos, naudojantis jau įskaitmeninta medžiaga (LDK rankraščių ir senųjų spaudinių kolekcija iš virtualių Lietuvos, Lenkijos, Rusijos, Vokietijos ir kt. atminties institucijų, kuriuose įskaitmeninti žymiai platesni geografiškai ir chronologiškai rinkiniai). Taip pat skaitmeniname patys. Ateityje dalis kaupiamų rinkinių suformuos “idealiąsias” kolekcijas;

 

• Istorinės atminties akademijos (IAA) ir kitų institucijų formuojamos “idealiosios” LDK paveldo kolekcijos.