Rezultatai

HALIČO KUNIGAIKŠČIO DANIELIAUS KARŪNOS REKONSTRUKCIJA

Gegužės 19-20 d. vienoje iš Zoločevo pilies (Золочів; 60 km nuo Lvovo) salių buvo galima pamatyti Haličo kunigaikščio Danieliaus karūnos rekonstrukciją. Šis Mindaugo amžininkas ir priešininkas, Tautvilo ir Gedvydo sesers vyras, 1253–1254 m. sandūroje Drohičine vainikavosi iš popiežiaus Inocento IV gauta karaliaus karūna.

Bandydami rekonstruoti Danieliaus karūnos pirmavaizdį, Ukrainos istorikai įvairiuose archyvuose dirbo beveik 15 metų. Tačiau neradus Venecijos juvelyrų sukurtos originalios karūnos, rekonstruojamosios karūnos šaltiniu tapo šio kunigaikščio anūko Jurgio I (Юрій I Львович) XIV a. pr. antspaudas, kuriame jis pavaizduotas su karūna.

Ši sukurta Danieliaus auksinė karūna su daugiau kaip 100 brangakmenių sveria 3,5 kg ir įvertinama 1 mln. grivnų.

Haličo kunigaikščio Danieliaus rekonstruota karūna. ZAXID.NET

Daugiau žr.:
Корону Данила Галицького можна побачити у Золочівському замку (Львівський портал);

Історики та ювеліри відтворили корону Данила Галицького (ZAXID.NET);

Корону Галицкого некому охранять. Шедевр ценой в 1 миллион гривен лишь два дня показывали зрителям (СЕГОДНЯ).

Корона князя Данила уже в Золочеве (Музеи Украины)

TV laidos “Būtovės slėpiniai” fragmentas.

Šis portretinis biustas šiandien eksponuojamas Olesko pilies muziejuje. XIX a. pab. jis priklausė Lvove gyvenusiam istorikui ir kolekcionieriui Władysławui Łozińskiui. Patekęs į Lvovo paveikslų galeriją, šis biustas buvo perkeltas į galerijai priklausinčią Olesko pilį.

Muziejinis užrašas skelbia: „Невідомий скульптор XVI ст. Портрет Барбари Радзивил. Мармур, позолота“. Šis biustas su Zigmanto Augusto antrąja žmona Barbora Radvilaite siejamas todėl, kad moteris vaizduojama su karūna, o cokolyje iškaltas reljefinis Radvilų herbas (trys trimitai).

Tačiau dr. Marijos Matušakaitės nuomone, tai – pirmosios Zigmanto Senojo žmonos Barboros Zapolijos (1495 – 1515) portretinis biustas, kuris galėjo būti sukurtas Lenkijoje nežinomo skulptoriaus, atvykusio iš Vengrijos kartu su būsimąja karaliene, o Radvilų herbas jame buvo iškaltas vėliau.

Національний університет «Острозька Академія»
Академія правових наук

Інформаційне повідомлення

15-17 жовтня 2008 р. (15-17 10 2008) планується проведення наукової конференцію «Князь Василь-Костянтин Острозький в історії України та Європи».

Робота конференції планується за наступними напрямками:
1. Князь Василь-Костянтин Острозький та його доба: політика, економіка, суспільство;
2. Князь Василь-Костянтин Острозький та розвиток освіти і культури;
3. Острозька Академія в релігійному та культурному житті України та Східної Європи;
4. Постаті Острозької Академії;
5. Острозька Біблія в контексті європейської культури;
6. Історіографічні та джерелознавчі проблеми вивчення життя та діяльності князя Василя-Костянтина Острозького.

Оргкомітет прохає Вас до 10 червня 2008 р. надіслати заявку на участь в конференції та текст доповіді обсягом 8-10 сторінок тексту (0,5-0,8 др. арк.), набраного в редакторі Word у вигляді комп’ютерного файлу на дискеті та роздрук. Посилання на джерела та літературу робити в квадратних дужках відповідно до списку використаних джерел та літератури. Окремим файлом подаються особисті дані: прізвище, ім’я, по-батькові, місце роботи та посада, адреса та телефон.
Оргкомітет залишає за собою право відбору матеріалів для конференції.
Витрати на проїзд учасників здійснюється за рахунок установи, яка відряджає.

Матеріали надсилати за адресою: Кралюку П.М. Національний університет «Острозька Академія», вул. Семінарська, 2, м. Острог, Рівненська обл. 35800.

Контактні телефони:
Кралюк Петро Михайлович. 8(03654) 2-29-49 або 2-33-42.
Електронна пошта: uosa@ukr.net

Оргкомітет

Istorinės atminties akademijos vykdomas projektas „Baltarusijos rinkiniai: tapyba ir skulptūra“ - dalis stambesnio projekto „Virtuali LDK portretų galerija“, apimančio ne tik Baltarusijos, bet ir Ukrainos, Lietuvos bei Rusijos rinkinius.

“Baltarusijos rinkiniai: tapyba ir skulptūra” rezultatas - surinkti, nufotografuoti ir aprašyti LDK XVI – XVIII a. pab. portretai, esantys Baltarusijos atminties institucijose. Šiuo metu nufotografuota apie 80 objektų iš įvairių muziejų (Minsko, Gardino, Pinsko, Polocko, Bresto) rinkinių, o taip pat bažnytinių kolekcijų. Išleistas kompaktinis diskas “LDK asmenybių portretai Baltarusijoje: autentas, imaginacija, tradicija”.

Projektą remia LR Užsienio reikalų ministerija, LR ambasada Baltarusijoje ir Baltarusijos kultūros ministerija. Projekto fotografas – Klaudijus Driskius. Surinktų vizualinių šaltinių mokslinę analizę, analitinius tekstus ir komentarus ruošė dr. Marija Matušakaitė.

2008 m. birželio 9 d. Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje buvo atidaryta nuotraukų paroda, supažindinanti su LDK istorinių asmenybių portretais, esančiais Baltarusijos atminties institucijose.  Daugiau žr.: Ministerijoje pasitiks LDK didikai , Vilniaus diena, 2008-06-09; Unikalūs Lietuvos didikų giminių portretai - virtualiai (video). lrytas.lt, 2008-06-10.

2009 m. birželio 23 d. LR Seime pristatyta paroda “LDK didikų portretai Ukrainos ir Baltarusijos rinkiniuose”.  Apie parodą informaciją taip pat žr.: Paroda „LDK didikų portretai iš Baltarusijos ir Ukrainos rinkinių“, LDK didikų portretų paroda Seime.

2010 m. liepos mėn. LDK istorinių asmenybių paroda “Jie kūrė mūsų bendrą istoriją” («Вони творили нашу спільну історію») atidaryta Ukrainoje, Lucke (Будинок родини Косачів (вул. Драгоманова)). Daugiau žr.: У Луцькому замку відзначають 600-річчя Грюнвальдської битви. Литовці подарували портрет Вітовта; Лучани проігнорували «Любарт-фест».

[Prezentacija]

2008 m. paroda

2009 m. paroda

[Prezentacija]

Kompaktinis diskas

Valdovų portretai

[Prezentacija]

Vladislovas Vaza (1595-1648)

Liudvika Marija Gonzaga (1611-1667)

Jonas Sobieskis (1629–1696)

Augustas III Saksas (1696–1763)

Stanislovas Augustas Poniatovskis (1732–1798)

Stanislovas Augustas Poniatovskis (1732–1798)

Stanislovas Augustas Poniatovskis (1732–1798)

Didikų ir bajorų portretai

[Prezentacija]

Jeronimas Krizostomas Chodkevičius (1598–1613)

Kristupas Chodkevičius (?–1652)

Kristupo Chodkevičiaus portreto fragmentas

Jokūbas Henrikas Flemingas (1667–1728)

Teklė Rožė Radvilaitė-Flemingienė (1703–1747)

Elžbieta Radvilaitė-Kiškienė (1585–1618)

Eustachijus Kurčas (?–1647)

Zuzana Tiškevičiūtė-Kurčienė (po 1609–?)

Dvasininkai, Bažnyčios veikėjai, vienuoliai

[Prezentacija]

Jokūbas Plichta (m. 1407)

Kiprijonas Žochovskis (~1635–1693)

Než. dvasininkas (Karolis Petras Pancežinskis (m. 1729) ?)

Antanas Klečkovskis (m. 1791)

Jurgis Koniskis (1717–1795)

Feliksas Tovianskis (1719–1782)

Pranciškus Frytzeris (m. 1803)

Žymus politiniai ir kariniai veikėjai

[Prezentacija]

Tadas Kosciuška (1746–1817)

Tadas Kosciuška (1746–1817)

Tadas Kosciuška (1746–1817)

Než. vyras (Stanislovas Malachovskis?)

Stanislovas Žulkievskis (1547-1620)

Neįdentifikuoti portretai

[Prezentacija]

Nežin. moters portretas, XVIII a. 3 ketv.

Nežin. moters portretas, apie 1790

Nežin. moters portretas, XVIII a. pab.

Nežin. moters su šautuvu portretas, XVIII a. pab.

Nežin. moters portretas, XVIII ir XIX a. sandūra

Nežin. jaunuolio portretas, iki 1789

Nežin. vyro portretas, XVIII a. II p.

Nežin. vyro portretas, XIX a. pab.

Šioje Thesaurus dalyje pristatomos ir talpinamos rekonstruojamos realiai egzistavusios kolekcijos, kurios šiandien yra išbarstytos įvairiose pasaulio paveldo institucijose.

Viena pirmųjų tokių rekonstruojamų realių kolekcijų - Baltarusijos iniciatyva pradėtas įgyvendinti tarptautinis projektas „Radvilų Archyvas“, kurio tikslas, dalyvaujant Baltarusijos, Lenkijos, Ukrainos, Rusijos ir Lietuvos atstovams, sukurti virtualų Radvilų Nesvyžiaus archyvą ir biblioteką.

Tokia virtualia rekonstruota kolekcija galėtų būti ir svarbiausias LDK šaltinis - Lietuvos Metrika. Tai - kanceliarijos knygos, valstybinis, seniausias, pagrindinis LDK archyvas. Jis formavosi nuo XIV a. pab. iki 1794 metų. Šiandien didžioji dalis Lietuvos Metrikos knygų saugoma Rusijos valstybės senųjų aktų archyve Maskvoje (f. 389, apie 600 knygų). Dalis LM knygų yra Vyriausiajame senųjų aktų archyve Varšuvoje, Čartoriskių bibliotekoje Krokuvoje, viena – Vilniuje, Lietuvos Mokslų Akademijos bibliotekoje (f. 16-119).

Архивы и библиотеки Радзивиллов станут доступны в цифровом виде (2007.04.27)

Реализация проекта виртуальной реконструкции библиотеки Радзивиллов (2008.08.29)