Rezultatai

Straipsnių rinktinė

Sud. prof. A. Bumblauskas, prof. Š. Liekis, doc. G. Potašenko

Leidėjas: Vilniaus universitetas
Išleidimo metai: 2009
Puslapių skaičius: 316
ISBN: 978-9955-33-522-1

 Jau šimtmetis, kai ištisi Lietuvos istorijos tarpsniai ir Vilniaus paveldo klodai, perfrazuojant istoriką A. Šapoką, yra atiduodami „svetimiems”. Šiandien yra įvykę didžiulių permainų suvokiant, kas yra Vilnius, kas yra Lietuva ir kas jos istorijoje yra „svetimi”. Šias permainas nulėmė ne tik naujos istorijos mokslo ar paveldosaugos idėjos – svarbiausia permainų skatinamoji jėga buvo pati nepriklausomos Lietuvos būtis ir jos atsivėrimas Europai ir pasauliui. Ši atvertis visų pirma ir skatina naujai pamatyti Vilniaus paveldą.
Šioje straipsnių rinktinėje siekiama suvokti istorinius Vilniaus raizgynus, daugialypį ir daugiakultūrį miesto paveldą. Tai reikalinga, jeigu norime, kad visas šis Vilniaus palikimas taptų modernios lietuviškos tapatybės savastimi, neatsisakant ieškoti tiesos ne tik apie datas, įvykius ir paminklus, bet ir apie čia gyvenusių žmonių ir tautų jausmus.

Autor: Beauvois Daniel

Wydawnictwo Uniwersytetu Wrocławskiego
wydanie 2010 r.
ISBN: 978-83-229-3085-4
Ilość stron: 854

Daniel Beauvois, Francuz, obecnie profesor Sorbony, jest z wykształcenia rusycystą, a z wyboru i pasji historykiem naszych Kresów – specjalistą od spraw polsko-litewsko-ukraińskich. Niniejsza publikacja jest rozszerzonym i zmienionym wydaniem książki, która ukazała się w 1977 roku pod tytułem Lumieres et société en Europe de l’est: l’université de Vilna et les écoles Polonaises de l’empire Russe 1803–1832 (pierwsze wydanie polskie, jeszcze niezmienione: Szkolnictwo polskie na ziemiach litewsko-ruskich 1803-1832, 1991). W wyniku dalszych badań nad tytułową problematyką autor zaktualizował i uzupełnił tekst, uwzględnił także nowe publikacje. Książka została wzbogacona kolorowymi ilustracjami i mapami przybliżającymi omawiane problemy.

Rūta Janonienė

Bernardinų bažnyčia ir konventas Vilniuje: pranciškoniškojo dvasingumo atspindžiai ansamblio įrangoje ir puošyboje

Vilnius: Aidai, 2010. – 512 p.

Knyga norintiesiems geriau pažinti Vilniaus praeitį, įsigilinti į vienos iš populiariausių Lietuvoje veikusių vienuolijų kultūros paveldą ir nuostabų šio paveldo paminklą – Šventųjų Pranciškaus ir Bernardino bažnyčią.
Apie bažnyčioje buvusius, prarastus ar iki dabar išlikusius meno kūrinius, jų sukūrimo aplinkybes, paskirtį ir likimą pasakojama žvelgiant per konvento istoriją, vienuolių dvasinio gyvenimo idealus, bendruomenėje puoselėtas tradicijas ir pamaldumo praktikas.
Aptariant kūrinius istorinei atminčiai grąžinama daugelis vardų – per atvaizdus ir kultą mus pasiekusių pranciškonų šventųjų, bernardinų ir bernardinių, jų rėmėjų, geradarių ir eilinių miestiečių.
Rūta Janonienė dirba Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros institute, tyrinėja Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos ir XIX a. Lietuvos dailės istoriją. Yra išleidusi monografijas apie žymius XIX a. dailininkus Joną Rustemą ir Kazimierą Jelskį. Keliolika pastarųjų metų daugiausia dėmesio skyrė Mažesniųjų brolių observantų (bernardinų) meninio palikimo tyrimams, šio ordino istorijos, pranciškoniškosios ikonografijos, dvasingumo tradicijos studijoms. Knyga apie Vilniaus Bernardinų bažnyčią ir konventą yra pirmoji monografija, apibendrinanti šių tyrimų rezultatus. Leidinyje yra 295 iliustracijos, 188 iš jų spalvotos.

Adolfas Šapoka
Vilnius Lietuvos gyvenime

Leidykla: Žaltvykslė, 2008, p. 78
ISBN: 978-9986-06-302-5

Bene populiariausio XX a. lietuvių istoriografo Adolfo Šapokos studija ,,Vilnius Lietuvos gyvenime”- tai leidinys, pasak paties autoriaus, apie senosios Lietuvos valstybės lopšį ir branduolį, kuriame buvo kuriama tautos istorija, atgimė valstybė, apie ištisą dvidešimtmetį buvusį jautriausią tašką nepriklausomos Lietuvos gyvenime. Tai- pirmoji Lietuvos skaitytojų pažintis su šiuo žymaus mokslininko darbu.

Вильна 1823 - 1824: Перекрестки памяти. Сост. Федута А. И; вступ. ст. коммент. Лавринец П. М., Рейтблат А. И., Федута А. И. — Минск: Лимариус, 2008. — 244 с.

У зборнік, які прысьвечаны «справе філяматаў», увайшлі нарыс вядомага польскага гісторыка Іяхіма Лялевеля «Навасільцаў у Вільні», і ўспаміны (яны друкуюцца ўпершыню) прафэсара Івана Лабойкі — сучасьнікаў самай «гучнай» «палітычнай справы», арганізаванай на былых землях Рэчы Паспалітай ў першай траціне ХІХ ст.

У дадатку прыводзяцца лісты Лабойкі да Лялевеля.