Išbarstyto LDK paveldo vertybių saugykla
Biblioteka, kurioje kaupiami įvairiakalbiai bei įvairialypiai LDK istorijos veikalai
LDK tyrinėtojams į pagalbą: diskusijos, bibliografija, žodynai, informatika
Pristatomos TV laidos, istoriniai filmai bei romanai ir kt.
wilno.jpg Wilno polska stolica kulturalna zaboru rosyjskiego 1803-1832

Autor: Beauvois Daniel

 

 

Wydawnictwo Uniwersytetu Wrocławskiego
wydanie 2010 r.
ISBN: 978-83-229-3085-4
Ilość stron: 854

 

 

Daniel Beauvois, Francuz, obecnie profesor Sorbony, jest z wykształcenia rusycystą, a z wyboru i pasji historykiem naszych Kresów – specjalistą od spraw polsko-litewsko-ukraińskich. Niniejsza publikacja jest rozszerzonym i zmienionym wydaniem książki, która ukazała się w 1977 roku pod tytułem Lumieres et société en Europe de l’est: l’université de Vilna et les écoles Polonaises de l’empire Russe 1803–1832 (pierwsze wydanie polskie, jeszcze niezmienione: Szkolnictwo polskie na ziemiach litewsko-ruskich 1803-1832, 1991). W wyniku dalszych badań nad tytułową problematyką autor zaktualizował i uzupełnił tekst, uwzględnił także nowe publikacje. Książka została wzbogacona kolorowymi ilustracjami i mapami przybliżającymi omawiane problemy.

 


sapoka.jpg

 

 

Adolfas Šapoka
Vilnius Lietuvos gyvenime

 

Leidykla: Žaltvykslė, 2008, p. 78
ISBN: 978-9986-06-302-5

 

 

Bene populiariausio XX a. lietuvių istoriografo Adolfo Šapokos studija ,,Vilnius Lietuvos gyvenime”- tai leidinys, pasak paties autoriaus, apie senosios Lietuvos valstybės lopšį ir branduolį, kuriame buvo kuriama tautos istorija, atgimė valstybė, apie ištisą dvidešimtmetį buvusį jautriausią tašką nepriklausomos Lietuvos gyvenime. Tai- pirmoji Lietuvos skaitytojų pažintis su šiuo žymaus mokslininko darbu.

 

 


Vilniuje, Žvėryno rajone prie Neries guli akmuo, kuriame iškalti Gediminaičių stulpai. Šis akmuo - didžiojo kunigaikščio valdų riboženklis. Akmuo datuojamas XV a. II p. - XVI a. pr. Taigi, Žvėryno akmenyje iškalti vieni ankstyviausių Gediminaičių stulpų.

 

Žinoma, kad XIX a. vid. už keleto kilometrų dešiniajame Neries aukštupio krante gulėjo dar vienas akmuo su tokiu ženklu.

zveryno-akmuo.jpg

Žvėryno akmuo, 2008 m. Mariaus Abalikštos nuotr.

 

 

 

 

Literatūra:
Tautavičius, A. Ženklai akmenyse // Mokslas ir gyvenimas. 1966, nr. 12, p. 24-25;

 

Gudavičius, E. Niūronių (Trakų raj.) ir Žvėryno (Vilniaus m.) akmenų paskirtis ir jų panaudojimo laikas // Lietuvos TSR Mokslų Akademijos darbai. A serija. 1982, t. 4 (81), p. 86-91;

 

Bumblauskas, A. Senosios Lietuvos istorija: 1009 – 1795. Vilnius: Paknio leidykla, 2005, p. 67.


vilnius.jpg

 

Вильна 1823 - 1824: Перекрестки памяти. Сост. Федута А. И; вступ. ст. коммент. Лавринец П. М., Рейтблат А. И., Федута А. И. — Минск: Лимариус, 2008. — 244 с.

 

У зборнік, які прысьвечаны «справе філяматаў», увайшлі нарыс вядомага польскага гісторыка Іяхіма Лялевеля «Навасільцаў у Вільні», і ўспаміны (яны друкуюцца ўпершыню) прафэсара Івана Лабойкі — сучасьнікаў самай «гучнай» «палітычнай справы», арганізаванай на былых землях Рэчы Паспалітай ў першай траціне ХІХ ст.

 

У дадатку прыводзяцца лісты Лабойкі да Лялевеля.

 

 


Ar žinote, kad...

Get the Flash Player to see the slideshow.