Išbarstyto LDK paveldo vertybių saugykla
Biblioteka, kurioje kaupiami įvairiakalbiai bei įvairialypiai LDK istorijos veikalai
LDK tyrinėtojams į pagalbą: diskusijos, bibliografija, žodynai, informatika
Pristatomos TV laidos, istoriniai filmai bei romanai ir kt.

Mikalojaus Kuziečio žemėlapiai

Vokiečių filosofo, teologo, matematiko, kardinolo Mikalojaus Kuziečio (Nicolaus Cusanus, Nicolaus de Cusa, 1401-1464) apie 1450 m. sudarytame „Vidurio Europos žemėlapyje“ (Sarmatia terra in Evropa) pirmą kartą kartografijoje pažymėta Lietuvos Didžioji Kunigaikštija (LITVANIA MAGNVS DVCATVS). Šiandieninėje Lietuvos teritorijoje pažymėta Klaipėdos pilis (AREMELA CASTRVM), Kaunas (CAVA) bei vaizduojamos trys į Baltijos jūra (MARE SVETIE) įtekančios upės - Nemunas (MEMELE FLV.), Šventoji (HILLIGE FLV.), Venta (POLLER FLV.). Pirmą kartą šis žemėlapis buvo atspausdintas 1491m. Eichštate (Eichstätt), jau po autoriaus mirties.

 

 

1513 m. Strasbūre išleistame Klaudijaus Ptolemajaus (Claudius Ptolemaeus) atlase „Geografija“ (Geographia) buvo įdėtas patobulintas Mikalojaus Kuziečio Vidurio Europos žemėlapis - Tabvla moderna Sarmatie Evr[opeae] sive Hvngarie, Polonie, Rvssie, Prvssie et Walachie. Jame jau be Kauno (Kofno) ir Klaipėdos (Memele castrum) pažymėtas Vilnius (du kartus - Wilno ir Bilde ?), Varniai (Medininkai) (Myednyky), Trakai (Troky), Gardinas (Grodno), Lyda (Lyda). Žymiai daugiau vietovių, lyginant su 1491 m. žemėlapio atspaudu, užfiksuota ir šiandieninės Ukrainos teritorijoje. Lietuvos Didžioji Kunigaikštija (DVCATVS LITHVANIE) padalyta į Žemaitiją (SAMOGITIA) ir Lietuvą (LITHVANIA), Nemunas pavadintas Niemo fl., nubrėžta jau ir Neris.

 

 

Mikalojaus Kuziečio žemėlapio pagrindu XV a. pab. – XVI a. buvo sudaromi ir kiti Vidurio Europos žemėlapiai. Tai - Jeronimo Miunzerio (Hieronymus Münzer) sudarytas ir Hartmano Šedelio (Hartmann Schedel) knygoje “Liber chronicarum” 1493 metais atspausdintas žemėlapis; italo Marko Beneventiečio (Marcus Beneventanus)  parengtas  žemėlapis ir išspausdintas Romoje 1507 m. Klaudijaus Ptolemajaus „Geografijoje“ ; 1544 m. Bazelyje pirmą kartą išėjusioje Sebastiano Miunsterio (Sebastian Münster) „Cosmographia universalis…“ (iš viso šis veikalas yra sulaukęs 27 leidimų vokiečių ir 19 kitomis kalbomis) esantys žemėlapiai (Europos kartografinis vaizdas orientuotas į pietus bei Lenkijos ir Vengrijos žemėlapis); Jakobo Gastaldi pakeistas Beneventiečio žemėlapis „Germaniae omniumque eius provinciarum atque Austriae, Boemiae … Lithuaniae, Russiae …aliarumque regionum nova et exacta descriptio“, 1562 m. išraižytas Ferando Bertelio.

 

Hartmanno Schedelio “Liber chronicarum” (1493)

 

 

Marko Beneventiečio žemėlapis Klaudijaus Ptolemajaus „Geografijoje” (1507)

Italų vienuolio, filosofo, matematiko, atronomo, geografo Marko Beneventiečio (1465 – 1525) Vidurio Europos žemėlapio, rengto pagal Mikalojaus Kuziečio ir Francesco Russellio (1447 - apie 1513) žemėlapius, pirmą kartą Lietuvos vardas paminėtas žemėlapio pavadinime - Tabvla moderna Polonie, Vngarie, Boemie, Germanie, Rvssie, Lithvanie. Būtent šį žemėlapį redagavo ir tikslino Bernardas Wapowskis.
Vienintelis Beneventiečio žemėlapio originalas Lietuvoje saugomas Kazio Varnelio rinkinyje.

 

 

 


herberstein.jpg Герберштейн и его «Записки о Московии» / Отв. ред. Ю. Ругел.
СПб.: Алетейя, 2010. — 204 с. ISBN 978-5-91419-338-3

 

Жизнь и деятельность Сигизмунда Герберштейна (1486-1566) относится к исторически важному периоду создания современной Европы, ко времени начала создания национальных государств и пробуждения самосознания европейских народов.

С. Герберштейн — один из крупнейших дипломатов своего времени, возглавлявший 69 миссий в самые разные страны, но прославился он прежде всего как писатель и историк, открывший Европе Московскую Русь.

«Записки о Московии», изданные в 1549 г., стали первым фундаментальным трудом об этой большой и практически неизвестной в то время для европейцев стране, о народах и соседях Московии.

 

Turinys (pdf)

 


filiushkin_kurbskij.jpg

Филюшкин А. И. Андрей Курбский

 

М.: Молодая гвардия, 2008. 299 с., илл. ISBN: 978-5-235-03138-8

(Серия «Жизнь замечательных людей» № 1137)

 

Есть люди, в биографии которых фокусируется эпоха. К числу таких людей, несомненно, принадлежит князь Андрей Михайлович Курбский (1528—1583) — современник и обличитель царя Ивана Грозного, боярин и воевода, первый русский политический эмигрант и даже диссидент, как его иногда называют.

Знаменитая переписка Грозного с Курбским давно уже сделалась достоянием не только историков, но самых широких слоев общества. Однако история беглого князя еще при его жизни была сильно мифологизирована, а после смерти обросла такими легендами, что личность настоящего боярина и воеводы совершенно растворилась в буйном воображении потомков. Так кем же в действительности был князь Андрей Курбский? И какова его подлинная роль в драматических событиях царствования Ивана Грозного?

Отвечая на эти вопросы, автор книги, известный санкт-петербургский историк А. И. Филюшкин, воссоздает широкую панораму событий «великого и ужасного» русского XVI века.

 

ikona_pdf.gifTurinys / Содержание 

Обсуждение книги - Карамзинский клуб: Талантливый иуда

 


filiushkin_eng.jpg

Filjushkin A. Ivan the Terrible: A Military History

London: Frontline Books, 2008. xiv + 306 p., fig., maps. ISBN: 978-184832-504-3

 

Ivan was also the first Russian ruler to invade Europe, and his Campaigns against the Livonian Confederation were initially very successful. In 1558, Russian soldiers occupied Dorpat and Narva, and laid siege to Reval, creating vital trade routes over the Baltic Sea. At the Battle of Ergema the Russians defeated the knights of the Livonian Order, fuelling Ivan’s dreams of a Russian Empire.
However, as Erik XIV of Sweden recaptured Reval, and the Poles joined forces with the Lithuannians, the war began to turn against Ivan. In 1571, an army of 120,000 Crimean Tatars crossed the River Ugra, crushed the Russian defences, and burned Moscow to the ground. As Ivan became increasingly paranoid and violent, he carried out a number of terrible massacres. It is thought that more than forty thousand were killed when the Russians sacked the town of Novgorod in 1570, and many were tortured and murdered in front of Ivan and his son. Ivan the Terrible describes the organisation and equipment of the tsar’s army and the forces of his enemies, the Poles, Lithuanians, Tatars and Livonian Knights. The narrative examines all of Russia’s military campaigns in Eastern Europe and Western Siberia during the period of 1533 to 1584. This is the first specialist study of Ivan the Terrible’s military strategy to be published in English.

 

ikona_pdf.gifTurinys / Contents


kazimiero-seima.jpg

 

 

Kazimiero Jogailaičio šeimos genealoginis medis

 

Šaltinis: Łaski, Joannes. Commune incliti Poloniae regni privilegium constitutionum ed indultuum. Cracoviae, Johannes Haller, 1506, fol. LXXXV;

 

Saugojimo vieta: Biblioteka Uniwersytecka w Poznaniu;

 

Virtuali biblioteka: Wielkopolska Biblioteka Cyfrowa (DJVU)

 

 


Jogailaičių dinastijos genealoginis medis

 

Šaltinis: Decius, Iodocus Ludovicus. De Jagellonum familia liber II. Cracoviae, Hieronim Wietor, 1521;

 

Saugojimo vieta: Biblioteka Kórnicka PAN, sign. - Cim F 4045, Mf 4040;

 

Virtuali biblioteka: Wielkopolska Biblioteka Cyfrowa (JPEG, DJVU)

 

Spalvotas: Muzeum Narodowe w Krakowie

decius_geneol.jpg

custos_reges-poloniae-potentisssu-gardino-vaizdu.jpg

 

Zigmanto III Vazos genealoginis medis. XVII a. pr.

 

Reges Poloniae. Potentiss. Poloniae et Sveciae etc. Regi Sigismondo III D.D.D

 

Autorius: Dominicus Custos (ca 1560-1615) 

 

Šaltinis: Albizzi, Antonio (1547-1626). Principum Christianorum stemmata

 

Saugojimo vieta: Biblioteka Narodowa (Warszawa), sign. G.7657/III;

 

Virtuali biblioteka: CBN Polona

 

Kitos publikacijos:

  • Drzewo genealogiczne królów polskich (spalvotas) // Artinfo.pl

  • Drzewo genealogiczne Zygmunta III Wazy, 1627 // Artinfo.pl 

  • Drzewo genealogiczne króla Zygmunta III Wazy // warsztathistoryka.uni.lodz.pl

  • 25. Reges Poloniae. Potentiss polo: NIAE. ER SVEIAE. ETC. Regi. Sigis Mundo…l // TRYBUNAŁ KONSTYTUCYJNY



  • postil-virs.jpg

    violfenbiutelio-postile.jpg

    9783447057738_cover_large_160.jpg

    LIETUVIŠKA WOLFENBÜTTELIO POSTILĖ (1573)

    Antraštė: Ischguldimas Evangeliu per Wisus metus, surinktas dalimis isch daugia Pastillu, tai est isch Pastillas Niculai Hemingy, Antody Corvini, Ioannis Spangenbergii, Martini Lutheri, Philippi Melanthonis, Ioannis Brenty, Arsaty Schoper, Leonardi Kulmani, Iodoci Willichi ir isch kittu.

    Sukūrimo data: [1573]

    Kalba: lietuvių

    Apimtis / medžiaga, dydis: 299 lapai, in folio; Popierius, 32,7 x 21 cm

     

    Saugotojas: Herzogo Augusto b-ka. Wolfenbüttelis, sign. - Cod. Guelf. 11.2 Aug 2°; mikrofiša - LMAB RS, sign. - LK­20/2­150
    Virtuali biblioteka: Wolfenbütteler Digitale Bibliothek
    Wolfenbüttelio postilė - pirma lietuviška rankraštinė postilė (pirma spausdinta lietuviška Jono Bretkūno Postilla pasirodė tik 1591 metais). Tai - vienas didžiausių XVI amžiaus rišlių lietuviškų tekstų.
    Nežinomas postilės autorius (= vertėjas), nežinoma, parašymo (ar perrašymo) vieta. Aišku tik, kad protestantiškų pamokslų rinkinys buvo skirtas lietuvių evangelikų bažnyčioms (Prūsijoje, galbūt ir Lietuvoje). Postilės antraštėje išvardinti devyni žymiausi Reformacijos teologų vardai (su prierašu „ir iš kitų”), iš kurių postilių buvo versta į lietuvių kalbą. Wolfenbüttelio postilę sudaro dvi dalys. Pirma dalis (f. 1r-150v) - Advento (Kalėdų) ciklo pamokslai; antra dalis (f. 151r - 295v) - Velykų ciklo ir du pridėtiniai pamokslai. Plačiau apie šią postilę skaityti čia
    Rankraštis pirmą kartą išspausdintas tik 1995 m. Publikaciją parengė J. Karaciejus.
    Naujas Wolfenbüttelio postilės leidimas: Die litauische Wolfenbütteler Postille von 1573 [=Lietuviškoji 1573 metų Wolfenbüttelio postilė]:
    I tomas: Faksimile, kritische Edition und textkritische Apparat [=faksimilė, kritinis leidimas ir kritinis tekstologinis aparatas], herausgegeben von [=parengė] Jolanta Gelumbeckaitė, Wolfenbütteler Forschungen 118.1, Wiesbaden: Harrassowitz Verlag in Kommission, 2008, 1280 pus.
    II tomas: Einleitung, Kommentar und Register [=Įvadas, komentarai ir registrai], herausgegeben von [=parengė] Jolanta Gelumbeckaitė, Wolfenbütteler Forschungen 118.2, Wiesbaden: Harrassowitz Verlag in Kommission, 2008, 408 pus., 43 iliustr., ISBN 978-3-447-05773-8 (fragmentas).

     Pagal šį leidimą parengtas Wolfenbüttelio postilės tekstas skelbiamas internetinėje Lietuvių kalbos instituto Senųjų raštų duomenų bazėje

    Literatūra:
    Gelumbeckaitė, J. Wolfenbüttelio postilė, 1995 // Archivum Lithuanicum, 2000, t. 2, p. 173 – 194;
    Gelumbeckaitė, J. Pirmas lietuviškas pamokslų rinkinys – Wolfenbüttelio postilė (1573): Rankraščio kritinio komentuoto leidimo principai ir tyrimo strategija // Archivum Lithuanicum, 2003, t. 5, p. 51 – 96;
    Gelumbeckaitė, J. Nuo rankraščio iki kritinio komentuoto leidimo: senųjų lietuviškų tekstų editorikos problemos. Wolfenbüttttelio postilės (1573) pavyzdys // Kalbos istorijos problemos, 2008, nr. 2, p. 366-400;
    Gelumbeckaitė, J. Wolfenbüttelio postilė (1573) kaip seniausia lietuviška Antikos, Viduramžių ir Renesanso autorių antologija // Literatūra, 2009, 51 (3);
    Palionis, J. Naujas, monumentalus Volfenbiutelio postilės leidimas // Metai, 2009 m. Nr. 5-6 (gegužė-birželis)

     



    simonius.jpg

     

    Antraštė: Commentariola medica et physica ad aliquot scripta, cuiusdam Camillomarcelli Squarcialupi Plumbinensis, nunc medicum agentis in Transilvania, variis authoribus, quae omnia pagella sequens minutius indicabit, satius est honeste latere, quam cum infamia prodire in lucem.

    Autorius: Simon Simonius (Simonas Simonijus)

    Leidimo duomenys: Vilnae: Impress[um] per Ioannem Kartzanum Velicen[sem], Anno D[omi]ni, 1584

    Saugotojas: Jogailos UB. Krokuva - Cim. 4774.

    Virtuali biblioteka: Zbiory specjalne Biblioteki Jagiellońskiej dostępne online; taip pat - Polska Biblioteka Internetowa.

    Kitos saugojimo vietos: Lietuvos med. b-ka – faksimilė; Lenkijos nac. b-ka. Varšuva; Osolinskių nac. inst. b-ka. Vroclavas - XVI.Qu.2062, Mf-31012; Varšuvos UB; Vroclavo UB; Britų b-ka. Londonas - 1171.k.2.; Valst. Prūsijos kult. paveldo b-ka. Berlynas - Jc 3408; Rusijos nac. b-ka. Sankt Peterburgas - 4.5.2b.79.

    Italas Simonas Simonijus (1532–1602) – vienas iš Stepono Batoro rūmų gydytojų, LDK Reformacijos veikėjas. 1584 m. Vilniuje išleiti du jo veikalai: “Apie penkių migdolų galią stabdant girtumą” (orig. De vi quinque amygdalarum in ebrietate retardanda) ir polemiką su gydytoju Camillomarcellu Squarcialupu “Medicinos ir gamtamoksliniai komentarai”. Tai - pirmosios LDK išspausdintos medicinos knygos.

     

     

    Atgal

     


    skarga_1585.jpg

    Antraštė: Zywoty Swiętych Starego y Nowego zakonu, na każdy dźień przez cały rok: wybrane z powaznych Pisarzow y Doktorow Kościelnych […].

    Autorius: Piotr Skarga (Petras Skarga)

    Leidimo duomenys: W Krakowie, w Drukarniey Andrzeia Piotrkowczyka, 1585

    Saugotojas: Lenkijos MAB. Kurnikas - Cim.F.4230; Mf 4481

    Virtuali biblioteka: Wielkopolska Biblioteka Cyfrowa

    Kitų leidimų publikacijos:

    1592/1593 m. - Dolnośląska Biblioteka Cyfrowa (Zakład Narodowy im. Ossolińskich, sign. XVI.F.4265)

    1598 m. - Dolnośląska Biblioteka Cyfrowa (Zakład Narodowy im.Ossolińskich, sign. XVI.F.4287)

    1601 m. - Dolnośląska Biblioteka Cyfrowa (Zakład Narodowy im.Ossolińskich, sign. XVII-15595)

    1605 m. - Wielkopolska Biblioteka Cyfrowa (Biblioteka Uniwersytecka w Poznaniu)

    1644  m. - Dolnośląska Biblioteka Cyfrowa (Zakład Narodowy im.Ossolińskich, sign. XVII-15790)

    1780 m. - CBN Polona, Polska biblioteka internetowa (Biblioteka Narodowa, Warszawa, sign. XVIII.3.1600)

    1855 m. - CBN Polona (Biblioteka Narodowa, Warszawa, sign. I 2.005.708 A)

    1857 m. - CBN Polona (Biblioteka Narodowa, Warszawa, sign. III 1.587.594)

    1910 m. - Śląska Biblioteka Cyfrowa (Biblioteka Śląska, Katowice, sign. 568495 III)

    Pirmojo Vilniaus akademijos rektoriaus Petro Skargos knyga „Šventųjų gyvenimai“, parašytas jėzuitų provinciolo paliepimu – pirmasis stambus Lenkijos ir Lietuvos hagiografinis paminklas. Pirmą kartą jis išleistas 1579 m. Vilniuje, Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio spaustuvėje. Šis veikalas plačiai išgarsino autorių ir sulaukė 25 leidimų, iš kurių 8 pasirodė dar esant gyvam Skargai (m. 1612). Knyga turėjo reikšmės vėlesnei žanro plėtotei, buvo pavyzdys ir šaltinis Motiejaus Valančiaus hagiografiniams pasakojimams.

     

    Atgal

     


     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    Atgal

     


     

     

     

     

     

     

     

     

     

    Atgal

     


    Get the Flash Player to see the slideshow.